ŽIV „verslininkų“ veidai ir grimasos

Tarptautinę AIDS dieną ŽIV bendruomenei atstovaujanti organizacija „Pozityvus gyvenimas“, linksniuodama organizacijų pavadinimus, paviešino informaciją apie egzistuojančius susitarimus, projektų „sąlygas“, leidžiančias laimėti „tiems, kam reikia“, apie viešų ir privačių interesų pažeidimus. Asociacijos vadovas Jurgis Andriuška visam tam suteikė AIDS verslo pavadinimą.

Reklama

Toks reiškinys nėra išskirtinai lietuviška tradicija, įprotis pelnytis iš projektų rašymo yra būdingas ir kitoms šalims. Tik ten geriau veikia antikorupcinės sistemos, daug mažiau žmonių įsipainioję į tas pinkles ir daug daugiau norinčių, kad jų šalyje tokių dalykų nebūtų. O Lietuvoje dar kol kas egzistuoja „pusbrolių“ ir „ranka ranką plauna“ principai, kurie leidžia mėtytis kaltinimais, įžeidimais, nepagarbiais pasisakymais. Tikėtis, kad tokiame kontekste įsivyraus bendradarbiavimas – daugiau negu naivu...

AIDS verslo užgimimo istorija

Žinia, bemaž visos pacientus vienijančios organizacijos sukuriamos entuziazmo pagrindais ir suvienija tam tikrą diagnozę turinčius žmones. Net mūsų įstatymuose yra apibrėžta, kas yra pacientus vienijanti organizacija. Pagal tą apibrėžimą, turi būti ne mažiau kaip du trečdaliai pacientų valdyboje, nebent jie negali patys atstovauti savo interesų.

Prieš 30 metų, kai pasaulis pirmą kartą išgirdo apie ŽIV ir pradėjo su šia infekcija kovoti, susikūrė neįprastas reiškinys – ŽIV serviso organizacijos. Pasaulyje įsigalėjo praktika, jog kitų sričių specialistai (medikai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai) dirba su žmonių grupėmis, kurios turi didesnę riziką užsikrėsti ŽIV.

Ilgainiui tų žmonių grupių pasidarė ne tiek jau ir mažai, tačiau jie vis tiek liko priskiriami marginalams (narkotikų vartotojai, homoseksualai, sekso darbuotojai ir t.t.).

Per kelis dešimtmečius ši serviso sritis tobulėjo, į savo gretas įtraukdama ir ŽIV infekuotus asmenis. 1994 m. Paryžiaus AIDS viršūnių susitikime 42 šalys sutarė „remti aktyvesnį žmonių gyvenančių su ŽIV įtraukimą visuose lygiuose ir skatinti palankesnės politinės, teisinės ir socialinės aplinkos kūrimą. 2001 m. Jungtinių Tautų valstybių narės dar užtvirtino šiuos principus pasiryžimo veiksmams kovoje su ŽIV/AIDS deklaracijoje.

Vienos tokio serviso organizacijos imtos vadinti žalos mažinimo kabinetais, o kitos prisigalvojo sau įvairių pavadinimų – koalicijos, bendrijos, sąjungos ir pan. Galimai jose dirbantys asmenys suvokė, kad ŽIV infekcija dar bent porą dešimčių metų bus neįveikta infekcija, kad su ja reikės vis kovoti ir kovoti, šviesti žmones, rinkti statistiką, tirti rinką, nemokamai vykti į tarptautines konferencijas, ten pristatinėti savo įmonės veiklą  ir dar daryti visokias veiklas, kurios gražiai atrodo projektuose. Kitaip sakant, iš to galima gyventi! Taip užgimė AIDS verslas.

„NVO elitas“

Nedidelius projektus vargais negalais laiminčios lietuviškos nevyriausybinės organizacijos gyvena vedinos viltimi, kad „kitą kartą pavyks“. Nenorintys save įvardyti asmenys (jų argumentai: „mes vis tiek rašysime tuos projektus ir, jei išlįs mūsų pavardės, galim visam laikui užkirsti kelią savo laimėjimams“) prisipažino, jog iš kai kurių skelbiamų paraiškų sąlygų neretai matyti, jog jos tarsi specialiai parašytos kokiai nors organizacijai. Deja, tokių dalykų iki šiol niekas nesiryžo viešinti. Nevyriausybinio sektoriaus susitarimai galbūt nėra tokie dideli, kad atkreiptų dėmesį, o gal tiesiog nevyriausybininkai pernelyg ramūs…

Daugiau nei dešimtį metų gyvuojanti organizacija „Pozityvus gyvenimas“ yra vykdžiusi ne vieną projektą – vieši renginiai klaipėdiečiams „Tolerancijos šventė“, ŽIV prevencijos projektas Alytaus kalėjime, sukurti net keli internetiniai resursai ŽIV infekuotiems žmonėms, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu surengta tarptautinė konferencija ir t.t.

Šiemet buvo nuspręsta, jog asociacija teiks paraišką EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų kvietimui. Įvairiems projektams mūsų šalyje buvo skirta net 84 milijonai litų!

„Tačiau per visą paramos laikotarpį ŽIV problemoms spręsti atiteko vos pusė milijono litų, iš kurių ŽIV pažeidžiamų grupių žmones pasiekė vienintelė paslauga – nemokamos juridinės konsultacijos, tokios pat, kokios nemokamai ir taip teikiamos socialiai remtiniems asmenims savivaldybėse“, - pažymi J. Andriuška.

Rašte prezidentei, sveikatos apsaugos ministrei ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai asociacija „Pozityvus gyvenimas“ rašo, jog „norvegiški pinigai“ tik dar labiau padidino atotrūkį, sumažino skaidrumą ir išryškino „NVO elitą“.

Lietuviškas įžūlumas

Bene labiausiai į akis krenta tai, jog „norvegiškus pinigus“ skirstęs Žmogaus teisių stebėjimo institutas, turėjęs nusišalinti nuo bet kokios veiklos (kad nebūtų įtarti kažkurių organizacijų protegavimu), visgi programos įgyvendinimo metu tapo dviejų naujai sukurtų koalicijų nare. „Kiekvienoje iš šių koalicijų kas antra organizacija yra NVO programos paramos gavėjai. Mūsų manymu, kol nesibaigė programa, institutas neturėjo teisės dalyvauti paramą gavusių organizacijų projektų įgyvendinime, jų veiklose ar iniciatyvose“, - sako J. Andriuška.

Piketo metu ŽIV bendruomenės atstovas metė kaltinimus ir koalicijai „Galiu gyventi“, jog prisidengus ŽIV, jie rašo „popierinius projektus“. Žiniasklaidai koalicijos atstovė Jurga Poškevičienė teigė, jog jie dirba su visai kita pažeidžiama grupe – narkotikų vartotojais ir jų veiklos tikslas nukreiptas į pakaitinio gydymo užtikrinimą. Tačiau projekte, kurį laimėjo koalicija „Galiu gyventi“ (482 134, 10 Lt), projekto tikslas apibrėžiamas taip: „Bazinių sveikatos priežiūros, socialinių ir teisinių paslaugų ŽIV/AIDS paveiktiems žmonėms (įskaitant švirkščiamųjų narkotikų vartotojus) aprėpties didinimas ir kokybės gerinimas per Koalicijos „Galiu gyventi“ dalyvavimą viešosios politikos formavime; tobulinti KGG, kaip koalicinės NVO, kompetencijas ir tinklaveiką siekiant veiksmingesnio valstybės atsako į ŽIV“. Na, kaip ir apie ŽIV daina...

Po kabliataškio įrašytas tikslas tikriausiai reiškia, kad koalicijos nariai galės važinėti į visokias tarptautines konferencijas ir kelti ten savo kvalifikaciją, kad kaip nors geriau pajudintų valstybę. O „judinti valstybę“ šiai organizacijai, atrodo, neturėtų būti taip jau sudėtinga, nes koalicijai priklauso Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių projektų valdymo skyriaus vedėja Virginija Ambrazevičienė, Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėja Rima Vaitkienė.

„Ar tai ne verslas? Tiek metų, turėdami puikų finansavimą, prabangų ofisą miesto centre, politinį užnugarį valstybinėse institucijose, vis tiek nesugebėjo pažaboti to ŽIV, sustabdyti jo plėtimo tarp rizikos grupės asmenų, nesutarė, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų nemokamai pasitikrinti dėl ŽIV, nepasiekė, kad ŽIV infekuotos moterys gautų pieno mišinukus savo naujagimiams ir neišklijavo apie ŽIV informuojančiais plakatais bent jau Vilniaus sienų. Už pusę milijono litų įsteigtas teisininko etatas? Argi tai ne įžūlu?“ – klausė Jurgis Andriuška, teikdamas peticiją ir panaudotų prezervatyvų puokštes šių nevyriausybinių organizacijų atstovams. Sėkmingai sutapo – didžiausi biurai tuo metu buvo tušti... Tad didelės opozicijos ŽIV bendruomenės pasisakymams šiame tekste nebus. Nors keletą kontrargumentų teko išgirsti.

Riboto proto pacientas?

Dar viena organizacija, kuri buvo pavadinta AIDS verslininke, – asociacija „Demetra“. Žurnalistams nuskubėjus paklausti šios asociacijos vadovės Svetlanos Kulšis, ką ji mano apie kaltinimus, ji iš pradžių puolė „Pozityvų gyvenimą“ sakydama, kad ten yra kažkoks neaiškus reikalas su skolomis už mobilią laboratoriją, paskui apibendrino – tai asmenybinės problemos. Ką tai reiškia? Tai gal labiau patikslino viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė, kurios neskaidrius ryšius su asociacija „Demetra“ įžvelgė ŽIV bendruomenės atstovai iš Klaipėdos, duodama radijo interviu.

„Išėjau iš tos laidos ištiktas lengvo šoko, nes po to, kai įteikiau nepasitikėjimo ja raštą ministerijos atstovei, viceministrė paskambino man ir sakė, jog paduos mane į teismą ar kreipsis į kažkokias tarnybas, neva aš ją įžeidžiau ir apjuodinau. Tačiau laidos metu leido suprasti, jog laiko mane riboto proto. Esu įsitikinęs, kad ji mane įžeidinėjo ir žemino. Nesakau, kad esu lengvo charakterio žmogus, esu emocionalus, tačiau dėl to nenusipelnau tokio santykio. Mes suabejojome jos, kaip kuruojančios ŽIV sritį (V. Andriukaitis ją įpareigojo), veiksmingumu, jos buvimu testavimo savaitės AIDS ambasadore (tokį titulą jai skyrė asociacija „Demetra“) ir prašėme viešos jos nuveiktų darbų ataskaitos, o sulaukiau asmeninių įžeidimų“, - skėsčiojo rankomis J. Andriuška.

Gal dėl to mūsų pacientų organizacijos tokios bebalsės ir tylios? Nes puikiai suvokia, kad panašus išsišokimas prieš jų „gynėjus“ baigsis tuo, kad jie bus nurašyti kaip per daug emocionalūs, gal netgi riboto proto... Džiugu, kad  drąsesnėse šalyse pacientai parodo savo vietą tiems, kurie bando juos užčiaupti.

Ukrainos pacientas

Spalio 21 dieną organizacija „Ukrainos pacientai“ išplatino tarptautinei ŽIV bendruomenei informaciją, jog valstybinių institucijų tinklalapiuose nurodyta, jog yra nupirkta vos 25 proc. reikiamų šaliai medikamentų. Šios organizacijos atstovai skubiai surengė protesto akciją. Būtent ŽIV infekuotų žmonių organizacija tapo šios didelės, daugelį pacientų vienijančios organizacijos steigimo sumanytoja. Net 17-os regionų pacientai reikalavo greičiau įvykdyti vaistų įsigijimo procedūrą, perduodant šį procesą Ypatingų situacijų tarnybai.

Kaip pranešime rašo „Ukrainos pacientų“ vykdančioji direktorė Olia Stefanišina, kova už vaistus buvo efektyvi, nes pacientų organizacija sulaukė sankcijų – buvo paskelbta, kad idėjinis lyderis Dmitrij Šerembej patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat naktį prieš pacientų akciją buvo įvykdyta 10 proc. pirkimų iš 15 proc. Kova dėl vaistų Ukrainoje tęsiasi.

Pasirodo, ŽIV aktyvistas, pacientų judėjimo lyderis D. Šerembej buvo paduotas į teismą už tai, kad paviešino informaciją apie vieną kompaniją, norinčią parduoti Ukrainos Vyriausybei vaistą hepatitui C gydyti, kuriam neatlikti klinikiniai tyrimai. Dmitrijus paviešino informaciją žiniasklaidai.

„Farmacinė įmonė, užuot praėjusi reikiamą procesą, įsivėlė į teisminį ginčą su pacientu. Labai neefektyvus metodas, kuris jau atsispindi šios įmonės vaistų pardavimuose“, - vietos žiniasklaidai kalbėjo pacientų judėjimo atstovas. Jam pavyko laimėti bylą prieš farmacinę įmonę.

Tarptautinėje arenoje pagarsėjęs aktyvistas, ŽIV infekuotas Dmitrij Šerembej viešose akcijose ir renginiuose visuomet dėvi marškinėlius su iškalbingu užrašu „Ukraine. Fuck corruption“.

Šiandien Ukrainos ŽIV infekuoti asmenys pateikė skaičius – naujoji Sveikatos ministerija pirkdama vaistus ŽIV infekcijai gydyti permokėjo 26 milijonus grivinų.

„Problema ta, kad sistema nepasikeitė. Korupcinės schemos išliko tos pačios. Mes tikėjomės, kad po Maidano ateis nauja komanda, kuri parodys naują požiūrį į kovą su korupcija vaistų pirkimo srityje. Deja, stebuklas neįvyko“, - cituojama Olga Stefanišina pacientų tinklalapyje.

Labai nesinori liūdinti ukrainiečių, tačiau Lietuva jau porą dešimčių metų kaip atgavusi nepriklausomybę, o pažaboti korupcijos sveikatos sektoriuje taip ir nepavyksta. Belieka palinkėti stiprybės jiems ir mums, nes net 6000 Ukrainos pacientų dėl korupcijos sveikatos sektoriuje negaus medikamentų, o Lietuvoje tik 2500 ŽIV žmonių negaus kažkokių (informacijos, psichologinių, socialinių ir kt.) paslaugų.