Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Žaizda - vartai infekcijai

Daiva Šalc | 2016-09-28 11:56:18

Kiekviena nešvari žaizda gali supūliuoti, todėl reikia žinoti, kaip tinkamai ją gydyti. Liaudyje plačiai paplitę būdai nudegintus odos plotus gydyti riebalais, o ant žaizdų pilti spiritinius dezinfekuojamuosius tirpalus yra netinkami, sunkina gijimą. „Nė vienas iš mūsų nepragyvena gyvenimo nė karto nesusižeidęs. Vienos žaizdos užsitraukia savaime, o kitoms, ypač opoms ir praguloms, reikia ypatingos priežiūros“, – pabrėžė Vilniaus Centro poliklinikos Vytenio filialo šeimos gydytoja Aldona Jankavičienė.

© Graphicstock.com

Gydoma įvairiai

Oda yra natūrali kliūtis, neleidžianti į mūsų organizmą patekti mikroorganizmams ir svetimkūniams. Pažeidus odą, atsiranda žaizda, o kartu su ja – ir infekcijos tikimybė.

„Kiekviena žaizda yra vartai infekcijai. Tik chirurginiai pjūviai, atlikti steriliais instrumentais, gali išlikti švarūs, todėl šios žaizdos dažniausiai nesupūliuoja ir lengviau gyja. Visos kitos žaizdos laikomos užterštomis“, – buitinių ir chirurginių žaizdų skirtumus pabrėžė A.Jankavičienė.

Žaizdų gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai žmonės nusidegina, įsipjauna, nusibrozdina ar įdreskia odą, o pragulos ir opos, atsirandančios dėl odą veikiančių spaudimo jėgų ir sutrikusios kraujotakos, juos kankina kur kas rečiau.

Kiekviena žaizda reikalauja panašaus gydymo, tačiau jų atsiradimo keliai yra skirtingi. Pavyzdžiui, pragulos atsiranda ligoniams ilgai gulint toje pačioje vietoje, o opos gali susidaryti ne tik dėl spaudimo jėgų, bet ir sergant ligomis, dėl kurių sutrinka arterinė ar veninė kraujotaka, nervų sistema. Itin sudėtinga gydyti diabetu sergančių žmonių opas, kurių dažniausiai atsiranda ant kojų pėdų.

„Šios opos dažniausiai yra neskausmingos, todėl ligoniai jas pastebi ne iš karto. Užtenka įdrėskimo, kad ant diabetu sergančiojo kojos pado nedidelė žaizdelė virstų opa“, – įspėjo gyd. A.Jankavičienė.

Jokio jodo ar peroksido

Atsiradus net menkiausiai žaizdai, pavyzdžiui, įsipjovus, joje neišvengiamai kyla uždegimas. Žaizda parausta, patinsta, ją pradeda skaudėti.

„Uždegimas skatina gijimo procesą – vystosi naujos ląstelės, gerėja kraujotaka, sunaikinamos žaizdoje esančios bakterijos. Jauno ir sveiko žmogaus žaizdos gyja greičiau, o vyresnio, sergančio įvairiomis ligomis, jos dažniau supūliuoja, sunkiau ir ilgiau gyja“, – aiškino šeimos gydytoja.

Kiekvieną žaizdą reikia dezinfekuoti, tačiau neretai tai daroma netinkamai – tiesiai ant žaizdos pilami spiritiniai dezinfekuojamieji tirpalai.

„Šie tirpalai tik dar labiau pažeidžia audinius – reikia dezinfekuoti tik žaizdos kraštus“, – patarė A.Jankavičienė. Jei žaizda nedidelė, užtenka suglausti jos kraštus, dezinfekuoti, patepti gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu ir uždėti tvarstį ar užklijuoti pleistru. Tačiau jei žaizda gili, užteršta, ją reikia plauti specialiais tam skirtais tirpalais (jodas, peroksidas ar briliantinė žaluma netinka). Durtinę, itin gilią žaizdą, į kurią pakliuvo žemių, būtinai turi apžiūrėti šeimos gydytojas ar chirurgas, kad įvertintų, ar ją reikia išvalyti, susiūti ir suleisti preparato nuo stabligės.

„Jei užlipai ant mėšlinų šakių ar surūdijusios vinies, būk mielas, kreipkis į medikus, nes gali kilti infekcija. Giliai įstrigusių svetimkūnių patiems traukti nereikėtų, nes gali prasidėti kraujavimas“, – teigė šeimos gydytoja. Didelius nubrozdinimus patepkite žaizdų gijimą skatinančiu hidrokoloidiniu geliu ir pagal poreikį sutvarstykite arba palikite gyti be tvarsčio. Kraujuojančią žaizdą reikia prispausti steriliu tvarsčiu. Jei iš žaizdos trykšta ryškiai raudonas arterinis kraujas, užveržkite gumine juostele aukščiau žaizdos ir skubiai kreipkitės į medikus.

Vėsinkite vandeniu

Dar viena klaida, kurią dažnai daro nusideginę žmonės, – tepa žaizdą įvairiais riebalais.

„Jie neskatina karščio pasišalinti, o tarsi užrakina jį pažeistuose audiniuose, todėl žaizda sunkiau gyja. Nudegintą ar nuplikytą vietą pirmiausia reikia atvėsinti vandeniu, paskui nusausinti, patepti hidrokoloidiniu geliu, palaikančiu reikiamą drėgmės lygį bei skatinančiu žaizdos gijimą, ir sutvarstyti arba palikti gyti be tvarsčio“, – patarė gydytoja.

Nudegimo vietoje iššokusios vandeningos pūslės negalima plėšyti – ji saugo audinius nuo užteršimo. Pūslei plyšus, iš žaizdos ir toliau skiriasi audinių skystis, todėl nudegimas sunkiau gyja, o perrišimai būna itin skausmingi. Jei nudeginti ar nuplikyti odos plotai dideli, medikė patarė nedelsiant kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Gydykite pagrindinę ligą

Pragulos paprastai formuojasi žmonėms, negalintiems be kitų pagalbos pasiversti. Dažniausiai jų atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus – kryžkaulio, kulnų, menčių ar alkūnių srityje. Todėl ligonius reikia dažnai vartyti, tinkamai prižiūrėti jų odą.

„Drėgna oda lengviau pažeidžiama. Kartais pragulos vietoje atsiranda negyvų audinių, kurie stabdo gijimą. Juos būtina pašalinti tam skirtais vaistais, tvarsčiais ar chirurginiu būdu“, – pasakojo šeimos gydytoja. Jei pragula nedidelė, be negyvų audinių, užtenka ją dezinfekuoti, nusausinti, užtepti hidrokoloidiniu geliu ir uždėti tvarstį. Nuo ligonio bendros organizmo būklės priklauso, ar pavyks pragulas išgydyti: jeigu organizmas stiprus, žaizdos ilgainiui užsitrauks. Atsivėrusią opą galima išgydyti tik gydant pagrindinę ligą, dėl kurios ji ir susidarė.

„Veninės opos dažniausiai atsiranda ant blauzdų, todėl kojas patariama dažniau palaikyti aukščiau pakeltas. Reikia griežtai laikytis gydytojų nurodymų – gerti paskirtus vaistus, gerinančius kraujotaką, perrišti žaizdas naudojant hidrokoloidinį gelį“, – patarė A.Jankavičienė.

Arterinės opos dažniau atsiveria kojų pirštuose – jas galima išgydyti tik sureguliavus kraujotaką. „Sergantieji diabetu turi ypač kruopščiai prižiūrėti savo pėdas, stengtis, kad neatsirastų odos suragėjimų, kad nesutrūkinėtų kulnai. Tokios žaizdos sunkiai gyja: negydant pagrindinės ligos, gali tekti amputuoti pirštus ar net visą pėdą“, – įspėjo šeimos gydytoja.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų