Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Vydūnas: dvasinė sveikata – sveikatingumo pamatas(1)

Rima Palijanskaitė | 2013-12-20 18:01:35

Vydūnas neretai minimas kaip sveikos gyvensenos korifėjus, sveikatingumo apaštalas Lietuvoje, kuris įveikė tuo metu daugeliui mirties nuosprendį lėmusią ligą. Tačiau „stebuklingai“ pasveikusiųjų rastume Lietuvoje turbūt ir šiais metais. Ir ne čia didžiausieji Vydūno pasiekimai ir nuopelnai tautai.

Rita Palijanskaitė
Rima Palijanskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Neretai sveikos gyvensenos propaguotojai, pateikdami Vydūno pavyzdį, išskiria sveiką mitybą ir kūno kultūrą kaip itin svarbius Vydūno sveikos gyvensenos principus. Tačiau apie šio išminčiaus nuolat akcentuojamą sveikatos pagrindą neretai net neužsimenama arba – lyg tarp kitko... Gal ši pagrindinė sveikatos sąlyga netelpa į mūsų pačių sąmonę, o gal kaip tik labai sąmoningai norime išvengti jos bei su ja susijusių tam tikrų „nepatogių“ klausimų?

Sveikatos pamatas Vydūno mokyme – dvasinio prado stiprumas, žmogaus esmės gyvybingumas ir prasminga gyvensena. Šis dvasinis pradas (dvasia-siela), pasak Vydūno, reiškiasi sąžine ir kilnumu, drąsa ir valia, dvasine laisve ir atsakomybe, autentiškumu ir kūrybiškumu, darna ir dora – pačiomis aukščiausiomis vertybėmis, kurias galima įvardyti tikruoju žmoniškumu (tik ne žmogiškumu, nes ši sąvoka apibūdina žmogiškąją prigimtį apskritai). Vydūnas, aišku, būtinai dar papildytų: žmogaus dvasia reiškiasi ir tobulumo bei Dievybės ilgesiu. Deja, daugelio mūsų gyvenime, anot Vydūno, vyrauja ne žmoniškumas, bet pažmoniškumas – tai įvairūs troškimai, ūpai, geismai, kurių nevaldymas yra esminė visų priklausomybių ir asmenybės (kartu ir visuomenės) disharmonijos bei ligų priežastis. O valdyti šias asmenybės jėgas tegali dvasinės žmogaus galios, žmogaus esmė. Jeigu ji vos gyva arba jeigu apie ją beveik nieko nežinome – kas gi gali įvairius įgeidžius, netgi kvailiausius ir pačiam žmogui kenkiančius, valdyti? Kai kurie psichologai, nesutinkantys alkoholizmą vadinti liga, pritartų mūsų senoliams, sakantiems, jog tai yra „pasileidimas“. Vydūnas patikslintų: tai yra „paleidimas“ savo geismų, kurie galop ima valdyti pačią asmenybę...

Dvasinė sveikata ir plagijavimas

Šį straipsnį paskatino rašyti išties ne rūpestis sveikatos problematika, o lyg ir su tuo nesusijęs dalykas, vadinamas plagijavimu. Paakino tai, kad mano atpažintasis plagiatorius – asmuo, kuris moko žmones sveikai gyventi, rūpinasi Lietuvos žmonių sveikatinimo strategijomis: tai Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vadovė R. B. Ypač nemaloniai nustebino tai, jog buvo plagijuojama rašant straipsnį apie iškilią Vydūno asmenybę ir jo nesenstančias mintis apie sveikatą, jaunystę ir grožį. Tik reiktų pažymėti, kad Vydūnas jaunystės ir jos grožio nesureikšmina ir kalba ne apie jaunystę ir jos grožį, bet apie dvasinį grožį (grožę) ir jaunatviškumą, kuris gali būti būdingas ir šimtamečiui.

Šis R. B. straipsnis Sveikata, jaunystė, grožis pagal Vydūnąpublikuotas keliuose portaluose, žurnale. Portalo vlmedicina.lt  redaktorė po pateiktų plagiatą įrodančių nuorodų straipsnį pašalino kaip nesąžiningai parengtą. Kitų portalų redaktoriai tepateikė nuorodą, iš kur straipsnis paimtas – tai oficialus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje pateiktas straipsnis žiniasklaidai. Jis sėkmingai gyvuoja ir po to, kai šios institucijos vadovas apie tai buvo informuotas, pasiūlius straipsnį bent jau pakoreguoti. Atsakymo iš šios institucijos nesulaukta, tai turbūt laikoma nereikšminga smulkmena...

Galbūt šių eilučių autorei reiktų tik pasidžiaugti, kad internetinėje erdvėje lengvai pasiekiamą jos straipsnį skaito ir sveikatos mokymo specialistai. Tačiau kokios tada sveikatinimo strategijos Lietuvos žmonėms reikėtų tikėtis ateityje? Tikėtis, kad šie sveikatos strategai kuriuos nors metus paskelbs moralinės sveikatos metais, aišku, neverta. Nors būtent tai – nepagarba, patyčios, prisitaikėliškumas, nesąžiningumas, neteisingumas, korupcija ir pan. dalykai – didžiausio dėmesio vertos visuomenės ligos, griaunančios valstybės sielą ir kūną...

Plagijavimas mūsų visuomenėje turbūt nėra traktuojamas kaip nusikalstamas ir gėdingas reiškinys, kaip ir kiti nesąžiningu būdu pasisavinami dalykai. Kartais kalbama (rašoma) netgi apie itin aukštus, etinius dalykus, o čia pat nepaisoma elementariausio padorumo, net nepaminint autoriaus, kurio knyga naudojamasi... Neretai rūpinamasi, kad mokiniai linkę nusirašinėti, bet niekam ne paslaptis, jog taip dažnai elgiasi ir studentai... Čia turbūt Šiaulių (ar kito) universiteto studentai galėtų garsiai nusijuokti: ne tik studentai, o ir patys dėstytojai plagijuoja; ir ne tik plagijuoja, bet netgi patys pasiūlo (ypač – neakivaizdinių studijų studentams) pirkti kažkieno, galbūt jų pačių ar kolegų parašytus baigiamuosius bakalauro ar magistro darbus... Apie tai, kad kelis kartus pasirodę ar ir visiškai universitete nesilankę „studentai“ gauna diplomus – tai juk irgi daugeliui ne paslaptis... Neseniai išklausiau vaizdingą vieno tėvelio pasakojimą, kaip viename universitete dėstytojas jo sūnų ir kitus studentus prievartavo ir išprievartavo „susimokėti“ už egzaminą pinigais, kitąkart – žuvimi ar kitais egzotiškesniais dalykais...

Kas tai yra, jeigu ne visiškas dvasinis pakrikimas? Juk tai kur kas pavojingesnės valstybei ligos nei koks paukščių gripas ar kita užkrečiamųjų ligų epidemija, kuriai tiek daug skiriama dėmesio...

Žmogaus ir sveikatos samprata

Sveikatingumo metais Lietuvoje vyko daug renginių sveikatos tema. Vydūno draugija išleido garsųjį Vydūno veikalą „Sveikata. Jaunumas. Grožė“, jo idėjos apie sveikatą skambėjo ne vienoje erdvėje. Dažniausiai buvo kalbama apie dvasinę sveikatą, nes niekas kitas taip labai nerūpėjo Vydūnui, kaip žmonių dvasinė kultūra, jų dvasios būsena. Tačiau kai kuriems sveikatingumo strategams sveikata ir dvasinės vertybės – tarsi du nesusisiekiantys indai. Vienas Vydūnui numatytas renginys taip ir neįvyko, nes, sveikatingumo strategų manymu, niekam tas Vydūnas neįdomus – žmonėms sveikata rūpi... Papildžius vieną lakią frazę (apibūdinančią industrijos peršamą modernaus žmogaus gyvenimo modelį) kai kurių medikų indėliu, tai skambėtų maždaug taip: dirbk, pirk, sveikatinkis, gydykis ir mirk...

Kokia sveikata rūpi žmonėms ir kokia sveikata labiausiai rūpi medikams? Apie dvasinę sveikatą, apie pačius žmogaus būties pamatus sveikos gyvensenos propaguotojai beveik nekalba; netgi tie, kurie Vydūną cituoja. Gal tai ir ne medikų, ne sveikatingumo strategų užduotis, bet jeigu kai kurie jų imasi šios misijos – nederėtų pamiršti, kad žmonės nėra tik gyvūnai, kurių pagrindinis rūpestis – racionalus „pilvo aptarnavimas“ ir tinkamas visų organų funkcionavimas...

Kai kalbama apie Vydūno holistinį požiūrį į sveikatingumą ir žmogaus prigimtį, vėlgi dažnai „pamirštama“ tai, kas mąstytojui buvo svarbiausia. Pavyzdžiui, viename straipsnyje apie vydūniškąjį sveikatingumo požiūrį tvirtinama, kad čia „žmogus save suvokia neatsiejama gamtos, kurioje svarbios visos gyvos būtybės ir negyvi jos elementai, dalimi“. Kaip jau dažnai nutinka kalbant apie Vydūną, pasakoma  A, bet nepasakoma  B... Žmogus Vydūno mokyme yra ne tik visos gamtos dalis, jis savo esme (o tai nepalyginamai svarbiau) yra „spindulys begalinės šviesos“, taigi – dieviškoji kibirkštis, kuri pranoksta visą gamtą. Bažnyčia sako, jog žmogus pašauktas dieviškam gyvenimui, ėjimui į šventėjimą, į šventumą, – ir tai iš esmės yra tapatūs dalykai. Tačiau daugeliui mūsų kūnas ir materialioji gamta yra svarbiausioji būties dalis, ir Vydūną, deja, neretai mauname ant savo kurpaliaus...

Kūno sveikata, neabejotina, yra svarbi vertybė kiekvienam. Tačiau ji neturėtų tapti pagrindiniu žmogaus gyvenimo tikslu ir rūpesčiu. Tai būtų beveik tas pats, kas gyvenimo tikslu įvardyti laimę. Deja, realybė šiandien tokia, jog pramogų, sveikatinimo ir visos kitos industrijos stengiasi užgožti visa, kas žmogui turėtų būti svarbiausia. Tikrosioms (dvasinėms) vertybėms ir žmoniškumui vietos čia beveik nelieka. Perfrazuojant Vydūną – žmonės skatinami būti panašūs į sveikas ir stiprias gorilas, kurioms išties sunku prilygti stiprumu ir sveikata...

Vydūnas šiandien aktualus kaip niekad anksčiau

Vydūniškai žvelgiant, sveikata yra tik priemonė ką nors kurti ir savo žmoniškumą auginti bei apreikšti. Sveikas žmogus kūrybiškesnis ir produktyvesnis. Tačiau ar visada – taip? Neretai iš nežmoniško gyvenimo į skaidresnę būtį žmogui padeda kopti būtent netikėta liga. Tai ar tada ji – ne vertybė, sustabdanti ir perspėjantį žmogų, jog jo gyvenimas, anot Vydūno, rieda nuokalne žemyn?

Vydūnas pažymi, jog sergančio žmogaus sąmoningumas paprastai nesumažėja, jis netgi tampa budresnis. Tai liudija žmogaus esmės, jo dvasinio prado sustiprėjimą, kuris ir tegali, pasak Vydūno, būti visiško žmogaus pasveikimo sąlyga. Apie tai, kad liga žmogaus gyvenime yra tarsi užsidegusi raudona šviesoforo lemputė, šiandien kalba psichologai. Jie, kaip ir Vydūnas, pirmiausia tokiu atveju pataria ne dietą ar gimnastiką keisti, o pirmiausia susimąstyti, paklausti savęs: kaip gyvenu, kuo gyvenu, ką gyvenime darau ne taip? Sveikatos sutrikimai ar liga neretai gali būti veiksnys, pažadinantis merdinčią žmogaus dvasią, padedantis pradėti naują gyvenimą...

Šiandien PSO sveikatą traktuoja kaip dvasinę, socialinę ir fizinę žmogaus gerovę. Vydūnas daug dėmesio skyrė ne tik dvasinei, o ir socialinei sveikatai. Tačiau jam, panašiai kaip ir psichologui A. Maslou, visuomenės sveikata – tai pirmiausia jos kultūra, darna ir dora. Mūsų visuomenės sveikatos specialistai, aišku, rūpinasi užkrečiamomis ligomis ir panašiais dalykais, taigi vėlgi – ta pačia fizine sveikata. Apie dvasinę valstybės (tautos) sveikatą, galima sakyti, beveik nekalbama. O apie ją byloja toli gražu ne tik savižudybės ar alkoholizmas, ne tik patyčios, socialinė atskirtis ar emigracija...

Psichologinė mūsų visuomenės kultūra, deja, žema. Apie kūno kultūrą visuomenėje kalbama vos ne kasdien, tačiau apie psichologinę ar dvasinę kultūrą – labai retai. Kadangi tuščia vieta ilgai nebūna, Lietuvoje iš gausybės rago pasipylę mokytojai ir pranašai perduoda ir egzotiniu rūbu papuoštas elementarias psichologines tiesas, ir netgi diskriminaciją propaguojančias idėjas (pvz., muskulizmu pagrįstą šeimos modelį), kurios gali lemti dar didesnę ieškančiųjų vidinę sumaištį. Įsigilinus į kai kurias „naujųjų sveikatingumo apaštalų“ idėjas bei mokymo metodiką, neretai paaiškėja, kad čia, tarsi kokioje sektoje, siekiama paralyžuoti blaivų žmogaus protą ir savarankišką mąstymą. Psichologiškai išprusęs ar kritinį mąstymą turintis žmogus, aišku, greit suvokia, kad čia – populistinė psichologija pačia blogiausia prasme ir pelninga veikla, tuštinant patiklių, greito išsigelbėjimo (laimės ir meilės „receptų“) ieškančių žmonių kišenes...

Tad Vydūnas išties tebėra aktualus ir XXI amžiuje. Ypač, kai moraliai pakrikusioje Europoje (kurią prieš šimtmetį mąstytojas yra pavadinęs ligonbučiu) imama atsisakyti amžių patikrintų vertybių ir netgi elementarių psichologinių tiesų. O tam tikrų specifinių polinkių turinčių asmenybių susivienijimai ar jų įgeidžius atstovaujantys funkcionieriai siekia visur – ir Lietuvoje – įsteigti orvelišką „žmonių ūkį“, nepaisant jokių dvasinių ir socialinių vertybių ir pačios žmogiškosios prigimties...

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų