Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

VLK naujiena. Lyg ir gera, bet tiek daug BET…

Daiva Ausėnaitė | 2013-10-29 00:01:25

Praeitą savaitę Valstybinė ligonių kasa (VLK) pristatė visuomenei naujieną – spalio 25 d. įsigalioja Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, kurios suteiks daugiau galimybių gydytis ES. Iš pirmo žvilgsnio labai gera naujiena. Kiekvienas pagal savo susirgimų kiekį  jau ima fantazuoti apie galimybes, kurias galėtų gauti kitoje šalyje… Tačiau ši naujiena turi tiek povandeninių akmenukų, kad vargu ar verta į tą balą lipti.

Lėktuvas
Ateityje gali kilti ne viena problema, jeigu visų medicininių niuansų neišmanantis lietuvis susiruoš pasigydyti užsienyje. © Fotolia.com

Teorinės galimybės

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūros paslaugų direktyva buvo priimta prieš 30 mėnesių, kiekviena šalis narė turėjo šią direktyvą perkelti į savo nacionalinę teisę.

Už sveikatos apsaugos politiką atsakingas Europos Komisijos narys Tonis Borgas išplatino pranešimą apie Direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įsigaliojimo. Jis rašo, kad ši diena (spalio 25 d.) yra svarbi visos Europos Sąjungos pacientams.

„Dėl šios direktyvos pacientai įgis papildomų teisių: turės didesnį sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą, gaus daugiau informacijos, jiems išrašyti receptai bus paprasčiau pripažįstami kitose šalyse. Direktyva taip pat yra naudinga Europos sveikatos apsaugos sistemoms, nes pagerės valstybių narių bendradarbiavimas sąveikiųjų e. sveikatos priemonių, asmens sveikatos technologijų vertinimo ir dalijimosi reta patirtimi srityse,” – rašo T. Borgas savo pranešime.

Bet kurios šalies pacientas visą informaciją gali gauti įsteigtuose nacionaliniuose kontaktiniuose centruose arba iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų. Lietuvoje įsteigtas Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras pradėjo savo veiklą ir pristato savo interneto svetainę (https://www.lncp.lt/lt).

Buvo patikinta, kad tinklalapyje bus palyginamieji paslaugų sąrašai – ką turime mes ir ką turi kitos šalys. Ligų kodų sistema nėra vienoda visoje ES, todėl reikia į tai atkreipti dėmesį, kai ieškosite savo ligai reikiamos procedūros pagal ligos kodus.

Fantastika! Žmogus iš Šalčininkų gauna savo šeimos gydytojo siuntimą pasikonsultuoti su antrinio lygio specialistu Amsterdamo klinikoje. Ir tiek pakanka, kad jis galėtų ten važiuoti – tik šeimos ar kitos srities gydytojo siuntimo. Nereikia jokio konsiliumo. Anksčiau užsienyje mums buvo kompensuojamos greitosios pagalbos suteikimo paslaugos, dabar bus ir vadinamosios planinės (stacionarinės) paslaugos.

Realios galimybės

Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas, pristatydamas šią naujieną, atkreipė dėmesį į vieną „bet“, kuris tampa kertiniu mūsų šalies piliečiams. „Gydymas užsienio šalyse bus kompensuojamas Lietuvos piliečiams, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Jų gydymas bus kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo pagal mūsų šalyje patvirtintus įkainius. Už Lietuvos ribų sveikatos priežiūros paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau“, – akcentavo A. Sasnauskas.

Tas „gerokai brangiau“ reiškia, kad praktiškai galima bus galvoti tik apie pasigydymą kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, gal dar Lenkijoje. Iš visų pernai užsienyje besigydančių lietuvių sąskaitų, apmokėtų iš PSDF, 10 proc. buvo iš Lenkijoje, 1 proc. Latvijoje ir 1 proc. Estijoje besigydžiusių lietuvių. VLK duomenimis, pas estus lietuviai mėgsta gydytis akis, Vokietijoje -  onkologines ligas, dėl genetinių ligų vykstama į Angliją.

Naujoji direktyva neprisidės prie to, kad visi pulsime operuotis Vokietijoje, Austrijoje ar Norvegijoje. Pagal vienam asmeniui tenkančias išlaidas skirtingose šalyse galima labai aiškiai pamatyti, ką mes svečioje šalyje galime: Olandija – 5038, Belgija – 4025, Ispanija – 3027, Čekija – 2051, Lenkija – 1476, Lietuva – 1299, Latvija – 1093, Estija – 1226. Iš skaičių akivaizdžiai matyti, kad net ir Lenkijoje skirtumą už paslaugas teks susimokėti pačiam. O kur dar kelionės išlaidos, pragyvenimas... Užsienio šalyse kainos už sveikatos paslaugas yra nuo 5 iki 10 kartų didesnės.

Antras „bet“ – bus apmokėtos tos paslaugos, kurios yra patvirtintos mūsų šalyje ir mūsų šalyje kompensuojamos, taip pat apmokės tik tuos vaistus ir procedūras, kurios yra kompensuojamos mūsų šalyje. O jau buvo įsižiebusi svajonė pas vokiečių gydytojus homeopatus pasikonsultuoti? Ne, teks laukti geresnių laikų. Europoje esantis medicininis progresas, nauji medikamentai – visa tai netaps mums prieinama. Naujoji direktyva nesuteiks galimybės gauti tai, ko neturime mūsų šalyje. Viskas tas pats, tik iš kitų rankų ir daug brangiau.

Galima net manyti, kad ateityje kils ne viena problema, jeigu visų medicininių niuansų neišmanantis lietuvis susiruoš pasigydyti užsienyje. Jau grįžęs namo jis gali suvokti, kad gydytojo paskirti vaistai Lietuvoje neregistruoti, todėl nebus kompensuojami, kad kokia nors procedūra, kuri jam buvo atlikta prieš operaciją ar po jos, nebus kompensuojama. VLK vadovai, paklausti, ar jie turi galimų konfliktų sprendimo strategiją, tik nusistebėjo – kokie čia gali būti konfliktai? Neva išsiaiškinkite viską prieš važiuodami tuose informaciniuose centruose ir nebus jokių konfliktų. O jeigu neišsiaiškinote, patys kalti...

Kokia prasmė?

Kam tokia direktyva, jeigu ji visiškai nesumažina ekonomiškai prasčiau išsivysčiusi šalių socialinės atskirties ir nesuniveliuoja visų europiečių galimybių gauti sveikatos paslaugas? Algis Sasnauskas sako, kad ši direktyva to ir nesiekia. „Ji bus palankesnė didžiosioms Europos valstybėms, tų šalių piliečiams bus lengviau gydytis kaimyninėse šalyse, jų ligonių krepšeliai lengviau judės kartu su jais. Mums, šalims, kur įkainis už sveikatos paslaugas ne toks jau didelis, belieka dairytis į kaimynines šalis“, – sakė Valstybinės ligonių kasos direktorius.

Šnektelėjus su kai kuriais specialistais iš lietuviškos sveikatos sistemos, matyti, kad jie nėra nusiteikę taip jau skeptiškai. Pavyzdžiui, Lietuvoje nėra patirties atlikti tausojančias prostatos vėžio operacijas - prostaektomijas. Dėl to, kad pacientų mūsų šalyje gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje, paprasčiau sakant, gydytojai „neatmušę akies“, na, ir technologinės galimybės kartais prastesnės.

Todėl lietuviai vyrai turėtų apsidžiaugti suvokę, kad dabar jie galės važiuoti į Vokietiją ar Prancūziją, kur veikia labai stambūs chirurgijos centrai, juose be jokios rizikos išsioperuoti, nes jei operacija bus tausojanti, tai vyras nepraras erekcijos, jam neišsivystys po operacijos šlapimo nelaikymas. Tik reikės labai aiškiai sužinoti, kaip bus kompensuojama ši operacija. Jeigu prancūzas medikas siūlys robotinę chirurgiją, kurios Lietuvoje nėra, tikėtina, ir kompensavimo nebus.

Žodžiu, teks daug pasiaiškinti. Pasak VLK tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos Jūratės Sabalienės, nauja direktyva padės sumažinti planinių paslaugų deficitą, esantį mūsų šalyje, pavyzdžiui, lietuviams aktualus sąnarių ir dantų protezavimo greitumas. „Mūsų šalyje ilgos eilės, todėl dabar bus patogiau – galima bus atlikti šias operacijas greičiau. Tik atkreipiu dėmesį – grįžus namo kompensavimo sulauksite ne anksčiau kaip gautumėte, jei procedūra būtų atliekama Lietuvoje,” – sakė J. Sabalienė.

Iššūkis medikams

Šią naują direktyvą galima pavadinti ir iššūkiu mūsų sveikatos priežiūros sistemos dalyviams, tiksliau, medikams. Pirma, jie turės besidomintiems tautiečiams atsakyti, ar verta  su kuo  pasikonsultuoti užsienyje. Jaunesni pacientai, tikėtina, patys aktyviai ieškos informacijos apie gydytojus, procedūras. Tada teks atlaikyti jų spaudimą gauti siuntimą.

Kitas iššūkis – daugybė europiečių, įvertinę, kaip pigu gydytis Lietuvoje, išsidrieks eilėmis prie mūsų gydytojų durų. Lietuvos medikai nuo tarybinių laikų buvo gerai vertinami. Tad jiems teks atlaikyti ne tik emigrantus, atvykstančius pasigydyti per atostogas, bet ir neįsivaizduojamą skaičių visų, kurie suvoks, kokie, pavyzdžiui, stiprūs ir kompetentingi yra mūsų kardiologai.

O čia gyvenantiems lietuviams beliks vėl keiksnoti sistemą, nes ilgos eilės taps dar ilgesnės.

Kur domėtis

Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras (NKC) kiekvienoje ES valstybėje narėje yra įsteigtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas nuostatas. Lietuvoje šio centro funkcijas vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime spaudai rašoma, kad ši tarnyba žinos atsakymus į visus klausimus:

• apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą;

• apie sveikatos draudimą;

• apie sveikatos priežiūros paslaugų kainas;

• apie vaistų kainas;

• apie sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų kainų kompensavimo galimybes;

• apie sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus;

• apie vaistines, turinčias teisę verstis vaistinės veikla;

• apie konkretaus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo teisę teikti paslaugas ar bet kokius jo praktikos apribojimus;

• apie sveikatos priežiūros paslaugų standartus;

• apie pacientų teises, skundų teikimo tvarką ir teisių gynimo mechanizmus;

• apie esamas teisines ir administracines ginčų sprendimo galimybes, įskaitant tuos atvejus, kai, teikiant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, buvo padaryta žala;

• apie kitų Europos Sąjungos valstybių narių kontaktinių centrų duomenis.

Nusprendę gydytis užsienyje, turėsite viską išsiaiškinti, pateikti gydytojo siuntimą, o grįžę į Lietuvą – medicininių, finansinių dokumentų kopijas. Deja, kol kas VLK atstovai negalėjo atsakyti į klausimą, kokia gi kalba turės būti surašyti visi dokumentai. Apie tai irgi reikės klausti NKC. Bet jau šiandien žinoma, kad kompensacija bus suteikta per 30 dienų kartu su sprendimu, ar tos paslaugos buvo vertos kompensuoti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų