Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Visuomenė reiškė palaikymą pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-06-06 12:34:00

Kad turime širdį, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, dažniausiai pajuntame tada, kai ji pavargsta plakti. Per metus Europoje net 4 mln. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tuo tarpu Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų sergamumas ir mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje nuo minėtų susirgimų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse.

Organizatorių nuotr.

Kas lemia tokį šių ligų, dar kitaip vadinamų XXI amžiaus maru, paplitimą? Netinkamai gyvename? Kalta mūsų genetika? Ar esame pajėgūs šią problemą suvaldyti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakymų ieškota Vilniuje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių kardiologijos kongrese 2017, kurio metu buvo pasirašyta deklaracija dėl širdies nepakankamumo (ŠN) gydymo Lietuvoje.

Kongreso narius ir plačiąją visuomenę pasirašyti deklaraciją kvietė Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos nariai, aktyviai siekiantys tokio pat požiūrio į savo ligą bei jos gydymo kaip ir daugelyje Europos šalių. Deklaracija parengta Europos Parlamento raštiškos deklaracijos pagrindu, kuri ragina ES padėti milijonams širdies nepakankamumu sergančių ligonių gauti visapusišką priežiūrą ir pagalbą.

Viešą deklaracijos pasirašymą inicijavę Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos nariai siekia paraginti Sveikatos apsaugos ministeriją ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą svarstyti iniciatyvas, susijusias su širdies nepakankamumo gydymu, remti visuomenės ir medicinos sektoriaus darbuotojų informavimą apie šią ligą, bendrosios praktikos, šeimos gydytojų, kardiologų ir slaugytojų mokymus, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu.

Miršta per 5 metus

Apie ŠN praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų. Visus šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Europoje nuo širdies nepakankamumo kenčia daugiau nei 15 milijonų žmonių ir ligonių skaičius palaipsniui didėja. Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu jau yra virš 100000. Prognozuojama, kad jei nebus taikomos suderintos prevencijos priemonės, tai iki 2030 metų ligonių skaičius Europoje padidės net 25 procentais. Apytikriai pusė susirgusiųjų širdies nepakankamumu miršta per 5 metus nuo diagnozės nustatymo ir tik ketvirtadalis išgyvena 10 metų.

„Gyventi su širdies nepakankamumu reikia išmokti, kitaip tariant, labai svarbu taisyklingai maitintis, įvertinti tinkamo fizinio aktyvumo svarbą, atsakingai laikytis gydytojų rekomendacijų ir kasdien vartoti vaistus. Tik tai padeda valdyti ligą, – teigė ŠN sergančiųjų asociacijos prezidentė Tatjana Pirmaitienė. – Gaila, tačiau Lietuvoje kol kas neprieinami inovatyvūs vaistai, galintys pailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti šio kokybę“.

Tai, kad sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga parėmė sergančiųjų iniciatyvą dėl širdies nepakankamumo gydymo Lietuvoje, anot T. Pirmaitienės, pacientams teikia vilties, jog netolimoje ateityje tūkstančiai širdies nepakankamumu sergančių ligonių galės gauti visapusišką priežiūrą, pagalbą ir inovatyvų gydymą.

Prof. A. Veryga teigė, kad dažnėjančios širdies ir kraujagyslių ligos – civilizacijos pasekmė. Jomis suserga ir miršta vis jaunesnio, darbingo amžiaus žmonės. „Priežasčių, kas tai lemia – ne viena: gyvename itin sparčiu tempu, patiriame per daug streso, renkamės sveikatai nepalankią mitybą, per mažai judame, neatsisakome žalingų įpročių. Iš viso kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga labai daug žmonių. Tai itin didžiulė našta šaliai – tiek ekonomine, tiek socialine, tiek visomis kitomis prasmėmis“, – tvirtino ministras.

Pasak A. Verygos, liūdniausia yra tai, kad žmonės kažkodėl vis dar mano, jog visa atsakomybė už jų sveikatą atitenka medikams, Sveikatos apsaugos ministerijai. „Anaiptol. Už savo sveikatą atsakingi esame tik mes patys. Deja, apie tai susimąstome ir požiūrį pradedame keisti tik tada, kad tos sveikatos mums pradeda trūkti“, – pastebėjo ministras.

Kaip tvirtino Ciūricho universiteto ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, Europos kardiologijos draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentas ir „European Heart Journal“ redaktoriaus pavaduotojas profesorius Frank Ruschitzka, deja, bet kraujotakos sistemos ligos pasaulyje yra lyderiaujančios ir situacija kasmet tik blogėja.

Frank Ruschitzka. Organizatorių nuotr.

„Didžiulį dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad kol kas nėra pakankamai įvertintas moterų sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Visuomenėje vis dar priimta manyti, kad tai labiau vyriški susirgimai. Netgi moterims skirtuose žurnaluose apie kraujotakos sistemos ligas, lyginant su kitomis, rašoma mažiausiai. Šitoks požiūris – atgyvena, kaip ir tas, jog minėtos ligos – tai pagyvenusių asmenų bėdos. Širdies ir kraujagyslių ligomis kasmet serga vis jaunesni žmonės“, – teigė svečias iš užsienio.

Anot prof. F. Ruschitzka, ypač didele ir aktualia problema reikėtų laikyti širdies nepakankamumą. Ši liga – tai tarsi epidemija, nusinešanti vis daugiau gyvybių. „Išgelbėti žmogų nuo infarkto, kitokių širdies bėdų – didžiulis pasiekimas. Mes, kardiologai, visada tuo džiaugiamės. Tačiau labai svarbu suvokti viena – privalu išmokti gyventi su ligų sukeltomis pasekmėmis. Tarp jų ir su širdies nepakankamumu, – aiškino Europos kardiologijos draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentas. – Galime pasidžiaugti, jog kalbant būtent apie širdies nepakankamumą, padaryti šiandien galime išties daug. Daugumoje Europos jau prieinami inovatyvūs vaistai, kitos medicininės ir technologinės galimybės. Tačiau labai svarbu šios ligos prevencija. Žmonės vis dar turi per mažai informacijos apie šį susirgimą, nemoka teisingai ir objektyviai įvertinti ligos simptomų, per vėlai kreipiasi į medikus. Be to, nors ir žino visus sveikos gyvensenos privalumus, nieko nekeičia: neteisingai maitinasi, per mažai juda, vis dar labai daug rūko“.

Nevykdo medikų nurodymų

Sveikatos apsaugos viceministrė LSMU MA Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos profesorė Gintarė Šakalytė sakė, kad trečdalio šalies gyventojų kraujospūdis yra per didelis. „Arterinė hipertenzija arba, paprasčiau tariant, padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui padidėję būna abudu“, – aiškino prof. G. Šakalytė ir pridūrė, kad negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį, inkstus, smegenis, sukelia insultą, todėl ypač svarbu hipertenziją pastebėti kuo anksčiau ir laiku užkirsti kelią kitoms ligoms.

Taigi, situacija, vertinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis – nekokia. Statistika išties liūdina. Tačiau galime pasidžiaugti tuo, kad šiandien turime visas galimybes padėti ligoniams. Ne paslaptis, jog aukštosios technologijos pastaruoju metu leidžia sukurti stebuklus. Lietuvos medikai geba atpažinti visas įmanomas širdies ir kraujagyslių ligas, profesionaliai ir laiku pagelbėti pacientams. Kardiologinė intervencija, chirurgija, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, yra laikoma kraštutine pagalba, tačiau šiandien jau yra atliekama daugybė intervencijų (kraujagyslių, vožtuvų korekcijos), kurios įvyksta netgi be didelių pjūvių, ligoniui esant sąmoningam, o ne užmigdytam narkozės.

Labai daug nuveikta ir pacientų informavimo apie kraujotakos sistemos ligas srityje, įgyvendinta ne viena profilaktinė programa, o miokardo infarkto klasteriai sėkmingai gelbsti gyvybes. Savo sukaupta patirtimi medikai dalijasi su užsienio kolegomis, savo ruožtu kitų šalių pasiekimai realizuojami ir Lietuvoje. Viena, kur progreso kol kas vis dar itin maža – tai pačių žmonių požiūris. Niekam kitam, tik mums patiems vis dar stinga suvokimo, kad už savo sveikatą labiausiai atsakingi esame mes patys.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų