Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Vėžys: kankina nežinomybė, kiek man liko gyventi

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-15 00:02:58

„Neuroendokrininė karcinoma. Vasario 6 dieną buvo atlikta operacija galvos pašalintas piktybinis auglys, tai yra metastazė, po to buvo 10 dienų spinduliavimo terapija. Kaip supratau, metastazės toliau eis. Tiesiog norėčiau žinoti, kas manęs laukia toliau, nežinomybė baisi, ir kiek ilgai. Kai paklausiau gydytojų, kiek man liko gyventi, jie tik žino, kad tai 4 stadija, o kiek liko, negali pasakyti“, - portalo VLMEDICINA.LT klausia Valentinas. Į klausimą atsako VUL Santariškių klinikų, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro klinikinė psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.

© Algirdo Kubaičio nuotr.

Susiduriant su onkologine liga vienas labiausiai varginančių jausmų šalia baimės, netikėjimo, šoko, sutrikimo, neteisybės yra nežinomybės jausmas. Retai kada galima pasakyti detaliau, kas laukia, kaip seksis gydymas, kaip po jo jausis žmogus, kaip gydymui pasiduos pati liga. Yra tik bendros tendencijos, statistiniai vidurkiai, o konkrečiam žmogui viskas vyksta labai individualiai. Suprasdami tai, gydytojai vengia konkrečių atsakymų, kadangi ir patys nežino.

Tačiau kiekvienai ligai yra aiškios, apibrėžtos gydymo schemos, todėl gydytojų galima drąsiai klausti apie realius žingsnius:

Kaip planuojama sekti mano ligą? Kokius tyrimus ir kada turėčiau atlikti?

Koks gydymas ir kada yra numatomas?

Kokio gydymo efekto būtų galima tikėtis?

Kokius šalutinius poveikius gydymas galėtų man sukelti?

Ką galėčiau dar daryti dėl savo sveikatos?

Kadangi dažniausiai medikai yra labai užsiėmę ir sunku gydytoją tiesiog „pagauti“ ir pasikalbėti apie savo ligos situaciją, todėl verta būtų iš anksto pasiruošti suplanuotam vizitui pas gydytoją (kada Jums yra paskirtas laikas konsultacijai), turėti su savimi raštu surašytus dominančius klausimus, pasikviesti kartu su savimi į konsultaciją artimą žmogų. Kai pacientas į konsultaciją ateina pasiruošęs, tuomet gydytojas supranta, kad toks pacientas yra nusiteikęs bendradarbiauti, yra suinteresuotas savo sveikatos būkle ir iš tikrųjų stengiasi atsakyti į visus klausimus. O artimojo buvimas šalia tiesiog padeda drąsiau jaustis bei padidina tikimybę labiau viską suprasti, ką Jums pasakys gydytojas.

Jei kalbėtume apie psichologinį ligos situacijos aspektą, nežinomybės jausmą iš tikrųjų yra labai sunku pakelti, kadangi žmogus iš prigimties drąsiau jaučiasi tuomet, kai gali kontroliuoti savo gyvenimą, planuoti jį. Sergant onkologine liga tarsi prarandama ši galimybė. Ir tai labai gąsdina. (Būtent todėl žmonės lengvai patiki netradicinės medicinos atstovais, kurie pažada pasveikimą – grąžina sergančiajam kontrolės ir saugumo jausmą, nors dažnai ir klaidinantį.)

Kitą vertus, tokia nežinomybė turi savyje ir didelį potencialą – kadangi nėra tiksliai žinoma, kaip vystysis liga, kas laukia žmogaus, sergantysis neturi „nuosprendžio“, kad liko tiek ar tiek gyventi. Medicinoje yra žinoma pavyzdžių, kai pacientui labai pablogėdavo sveikatos būklė būtent tada, kai žinodamas statistinius duomenis, priskirdavo juos sau arba kai išgirsdavo, kad nuo tokios pat ligos kaip ir jo numirė kažkoks žmogus. Tai parodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka mūsų psichika, mūsų išgyvenami jausmai mūsų sveikatos būklei.

Dar vienas dalykas, padedantis pakelti nežinomybės jausmą, yra gebėjimas gyventi „čia ir dabar“. Juk mes nė vienas nežinome, kada ir kaip pasibaigs mūsų gyvenimas. Tik negalvojame apie tai kasdieną, kol nesusiduriame su sunkios ligos diagnoze, netektimi, artimojo liga. Vienas mano pacientas yra man pasakęs: „Mums, žinantiems apie savo mirtingumą, yra geriau, negu jums, nežinantiems, nes mes galime sau leisti gyventi taip, kaip norime“.

Liga gali vystytis labai lėtai, gali atsitraukti, o gali progresuoti. Bet šiandien, Valentinai, jūs turite dar laiko ir galite jį išnaudoti tam, kad paklaustumėte pats savęs: “Kaip aš norėčiau gyventi tą laiką, kuris man dar yra skirtas? Ką aš dar turiu padaryti, kad galėčiau ramiai numirti?“

Praktiniai patarimai, kurie svarbūs susidūrus su onkologine liga:

Raskite gydytoją, kuriuo pasitikite, kurio drąsiai galėtumėt klausti apie ligos gydymą, būtinus tyrimus, gydymo poveikį, gydymo planą Jums ir visus kitus Jums rūpimus klausimus.

Jeigu išgyvenate sunkius jausmus dėl ligos (pvz., stiprų nerimą, įtampą, liūdesį), kurie trikdo Jūsų įprastinį gyvenimą (neleidžia miegoti, bendrauti, valgyti) ir nesijaučiate galintis pats su jais susitvarkyti, drąsiai kreipkitės psichologinės pagalbos.

Būkite tarp tų žmonių, kurie Jus palaiko, padeda, stiprina Jūsų viltį, kelia Jums nuotaiką bei supranta Jūsų jausmus – tai gali būti šeimos nariai, draugai, o gal „likimo broliai“, kiti sergantieji, su kuriais norėtųsi kalbėtis, bendrauti Jums rūpimais klausimais

Rūpinkitės savo sveikata – daugiau judėkite, gerai maitinkitės, būkite gryname ore, gerai išsimiegokite. Kai fiziškai jausitės stipriau, bus paprasčiau ir lengviau pakelti gydymą, atsigauti po jo. Be to, kai žmogus yra aktyvus, jo emocinė savijauta taip pat yra geresnė.

Raskite kokių nors veiklų, užimtumo, kad būtų kur nukreipti mintis, ypač jeigu užplūsta neramios, varginančios, baisius scenarijus piešiančios mintys.

Palaikykite ir stiprinkite savyje viltį. Bernie Siegel , JAV gydytojas, savo nuostabioje knygoje „Love, medicine, miracle“(1986) yra parašęs: „Nežinomybės akivaizdoje viltis nėra kažkas klaidingo. Tai vidinė žmogaus realybė. Net jeigu didžiausia viltis – pasveikti – neišsipildo, pati viltis padaro daug gero. Kas neturi vilties, tas nusiteikia mirčiai. Mano pacientai pasveikdavo, nes suteikdavau jiems viltį ir pasakydavau, kad neprivalo numirti nuo vėžio“.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų