Kas yra hidrinti riebalai?

Kaitinant augalinį aliejų tam tikroje temperatūroje galima gauti hidrintus ir iš dalies hidrintus riebalus – pastarieji savo sudėtimi kelia didžiausią žalą žmogaus sveikatai. Taip sako Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto vyriausioji patarėja Aušra Išarienė.

Reklama

LRT RADIJO klausytoja domisi kenksmingomis medžiagomis maisto produktuose. „Dažnai tenka išgirsti terminą „hidrinti riebalai“. Kas tai yra, kokiuose produktuose jie naudojami ir kuo jie žalingi sveikatai?“ – klausia ji.

„Augaliniai aliejai ir hidrinti riebalai yra du skirtingi produktai, kuriuos dažnai matome maisto produktų etiketėse tarp sudedamųjų dalių. Hidrinti riebalai yra augalinio aliejaus produktai. Jie išgaunami tam tikroje temperatūroje tam tikrą laiką kaitinant, arba kitaip – hidrinant, augalinį aliejų.

Būtent hidrinimo metu prie nesočiųjų riebalų rūgščių jungčių yra prijungiami vandenilio atomai ir, jeigu visos jungtys susijungusios, susidaro visiškai hidrintas riebalas, o jeigu lieka iš dalies nesočiųjų riebalų rūgščių, neprisijungusių vandenilio, susidaro antras produktas – iš dalies hidrinti riebalai“, – hidrintų riebalų kilmę aiškina specialistė.

Anot jos, produktų etiketėse vartotojai dažnai mato užrašus „visiškai hidrinti“ ir „iš dalies hidrinti“ riebalai, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai rašoma, kad riebalai yra tiesiog hidrinti. Tokiu atveju gamintojas neteisingai ženklina etiketę, nes pagal galiojančius teisės aktus hidrinti riebalai etiketėse turėtų būti žymimi kaip visiškai hidrinti riebalai arba iš dalies hidrinti riebalai.

„Yra atlikta mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad būtent riebalų rūgščių transizomerai, kurių šaltinis yra iš dalies hidrinti riebalai, turi žalingą poveikį sveikatai ir gali sukelti širdies ir kraujagyslių, vėžio, diabeto ir nutukimo ligas. Daugelis šalių, taip pat ir Lietuva, ruošiasi reglamentuoti riebalų rūgščių transizomerus siekdamos sustiprinti žmonių sveikatą.

Tai būtų valstybinis reglamentavimas, ir vartotojams nereikėtų nerimauti ir skaityti etikečių. O šiuo metu rinkdamasis produktus vartotojas turėtų perskaityti etiketes ir nenaudoti produktų, kuriuose yra iš dalies hidrintų riebalų“, – teigia specialistė ir pažymi, kad iš dalies hidrinti riebalai maisto pramonei yra pati pigiausia žaliava.

Anot A. Išarienės, mokslininkai įrodė, kad jei riebalų rūgščių transizomerų suvalgome daugiau nei 2 proc. energinės paros kiekio, nuo dvidešimties iki trisdešimt dviejų kartų padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Jos teigimu, tai yra skaičiai, kurie verčia maisto pramonę nenaudingus sveikatai riebalus keisti į sveikesnius.

„Atsakingi gamintojai, didieji pramonės sektoriai vietoj palmių aliejaus jau naudoja saulėgrąžų aliejų netgi gamindami traškučius. Taip pat šiandien drąsiai galime rinktis margariną. Anksčiau margarinas buvo riebalų rūgščių transizomerų šaltinis, tačiau šiandien maisto pramonė jau yra pakeitusi sudėtines dalis. Tikrai galima rasti geros sudėties maisto produktų, tiesiog reikia skaityti etiketes“, – tikina specialistė.