Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Vėžys: amžina liga ir amžinai ieškomi gydymo metodai (2)

Jonas Korsakas | 2012-06-13 00:00:10

Straipsnio pirmoji dalis – čia.

Šiandien vėžys gydomas kombinuotais metodais: skiriama chemoterapija, spindulinis gydymas, pacientai operuojami. Pagrindinė problema išlieka ta, jog visi gydymo metodai (išskyrus operaciją, kuri dažnai įmanoma tik pradinėse ligos stadijose) yra nevienodai efektyvūs skirtingiems pacientams. To priežastis slypi vėžio genome, dėl didelės jo įvairovės vieni pacientai, gaunantys gydymą, pasveiksta, kiti nuo tokios pačios ligos miršta.

Naujų tyrimų ir mokslo pasiekimų dėka vėžio medicina darosi vis labiau individualizuota, nauji vaistai ir tyrimų metodai yra vis brangesni. Vaidoto Turskio nuotr.

 Vėžys buvo gerai žinomas jau senovės Egipte, išlikę aprašymai apie jo gydymo metodus naudojant medų, imbierą, paukščių plunksnas, žinoma, kombinacijose su įvairiausiais burtais ir religinėmis apeigomis. Egiptiečiai manė, jog vėžys sukeliamas piktų demonų ir dievų. Tuo metu jau egzistavo ir chirurginiai gydymo metodai, krūties vėžį buvo bandoma sunaikinti jį išdeginant karšto metalo iešmais.

 Moderniosios medicinos naudojami vaistai nuo vėžio jau vadinami kitaip, nors dalis jų irgi atrasti augalų pasaulyje ir išgaunami iš augalinės kilmės medžiagų. Visi chemoterapiniai preparatai yra stiprūs vaistai, turintys daugybę nepageidaujamų poveikių. Daugelis šių vaistų veikia besidalijančias ląsteles – ne tik naviko, bet ir žmogaus organizmo. Tai pagrindinė priežastis, kodėl chemoterapija sukelia tiek nepageidaujamų poveikių. Tas pats galioja ir spinduliniam gydymui. Jautriausios chemoterapiniams preparatams ir jonizuojančiajai spinduliuotei yra plaukų folikulų, burnos ir virškinimo trakto gleivinės, kaulų čiulpų ląstelės. Todėl pacientams išretėja plaukai, vargina pykinimas, viduriavimas, sumažėja atsparumas infekcijoms.

 Per pastaruosius keletą dešimtmečių mokslininkams pavyko atrasti vadinamuosius taikinių preparatus: tai vaistai, veikiantys beveik išimtinai vėžio ląsteles ir nesukeliantys nepageidaujamo poveikio sveikoms organizmo ląstelėms. Tokiems vaistams sukurti būtina labai gerai ištirti vėžio ląstelę, jos augimo ir funkcionavimo mechanizmus. Taikinių terapija paskutiniaisiais metais pasiekė labai daug, ypač gydant krūties ir kraujo vėžį. Pirmasis vaistas, veikiantis specifinį taikinį, buvo moteriškojo hormono estrogeno receptoriaus blokatorius. Kai kurių krūties navikų augimą skatina estrogenų sukeliami signalai vėžio ląstelėms. Užblokavus šį receptorių naviko augimą galima sustabdyti, tai atliekantys medikamentai vadinami antiestrogenais. Bene plačiausiai šiandien naudojamas šios grupės vaistas yra tamoksifenas. Kita vaistų grupė slopina fermentą, vadinamą aromataze, kuris organizme būtinas estrogenų sintezei. Sumažinus šio fermento aktyvumą organizme sumažėja estrogenų kiekis. Abiejų grupių preparatai efektyviai gydo krūties vėžį. Kaip statistinis rodiklis naudojamas krūties vėžiu sergančių moterų 5 metų išgyvenamumas nuo diagnozės nustatymo 1975 metais buvo apie 75 proc., 2005 metais šis rodiklis pasiekė 90 proc. ribą.

 Kita taikinių terapijos kryptimi sukurti vaistai pavertė mirtiną vėžį beveik visuomet išgydoma ir lengvai kontroliuojama liga. Oregono universiteto mokslininkas Brian Druker tyrinėjo lėtine mieloleukemija sergančių pacientų genetinį kodą ir ieškojo

galimybių sustabdyti šią ligą. Lėtinės mieloleukemijos priežastis buvo nustatyta jau 1973 metais. Tai vadinamoji „Filadelfijos chromosoma“, susidaranti dėl 9 ir 22 chromosomų dalių susijungimo. Ši translokacija sukuria naują  geną BCR-ABL, pagal kurį ląstelėje sintetinamas nenormalios struktūros fermentas tirozinkinazė.

 Tirozinkinazės dalyvauja signalo perdavime ir skatina ląstelės dalijimąsi, o patologinė BCR-ABL geno tirozinkinazė išlieka aktyvi ilgesnį laiką negu normali, todėl ląstelė dalijasi nekontroliuojamai. Druker pavyko sudominti Šveicarijos farmacinę kompaniją „Giba-Ceigy“, jis buvo įsitikinęs, kad galima sukurti vaistą, kuris selektyviai blokuotų tik patologinę BCR-ABL kinazę. Po ilgų tyrimų šį preparatą pavyko susintetinti. 1999 metais imatinibu (Gleevec) pavadintas preparatas buvo skirtas 31 lėtine mieloleukemija sergančiam pacientui. Onkologinėse studijose geru rezultatu laikomas jau 30-40 proc. atsakas į gydymą, tačiau šiame tyrime atsakas stebėtas visiems ligoniams.

 Imatinibas padidino 5 metų ligonių išgyvenamumą nuo 30 iki 90 proc. Tačiau dalis pacientų nereagavo į gydymą, kitai daliai liga atsinaujino. Kiekvieno vėžio, taip pat ir lėtinės mieloleukemijos, ląstelės nuolat kinta, dėl vykstančių mutacijų keičiasi BCR-ABL kinazės molekulės forma, ir imatinibas nebegali prie jos prisijungti ir užblokuoti. Šias mutacijas daug tyrinėjęs Charles Sawyers iš Memorial Sloan Kettering vėžio centro Niujorke buvo vienas iš mokslininkų, sukūrusių dasatinibą – naują BCR-ABL kinazę blokuojantį preparatą.

Vėžio kamieninės ląstelės gelbsti navikus

 Taikinių preparatai minėtoms ligoms gydyti buvo labai efektyvūs, tačiau kitų lokalizacijų navikams pasiekimų kur kas mažiau. Šiuo metu atsirado daug naujų taikinių preparatų minkštųjų audinių navikams, inkstų vėžiui, krūties vėžiui gydyti, tačiau rezultatai dar nėra tokie džiuginantys ir vienareikšmiškai geri. Daugelio navikų gydymo rezultatai ženkliai pagerėjo, tačiau nėra stulbinantys. Tokia situacija yra todėl, kad daugeliui navikų tiesiog nėra surastas esminis pakitęs baltymas, fermentas ar signalo perdavimo būdas. Viena vertus, šiandien žinoma šimtai navikų rūšių,  kita vertus, netgi tame pačiame navike skirtingose ląstelėse nustatomi nevienodi genetiniai pakitimai. Navikai turi savybę įgyti atsparumą vaistams.

Sveiko ir leukemija sergančio žmogaus kraujas. © Fotolia.com

 Šią savybę vėžiui suteikia kamieninės ląstelės. Jau rašėme apie normalias organizmo kamienines ląsteles (Visa tiesa apie kamienines ląsteles (1), Visa tiesa apie kamienines ląsteles (2) .  Vėžys taip pat turi kamieninių ląstelių,  kurios besidalydamos virsta dviejų rūšių ląstelėmis. Pirmosios diferencijuojasi į įprastas vėžio ląsteles, antrosios išlieka nediferencijuotos ir tęsia savo egzistavimą kaip kamieninės vėžio ląstelės. Jos surastos tiriant ūminę mieloleukemiją – kraujo vėžį, kurio gydymas ir šiandien išlieka problemiškas. Mokslininkai analizavo piktybinių ūminės mieloleukemijos ląstelių gyvenimo ciklą organizme. Pasirodė, jog leukemijos blastai, esantys kraujuje, beveik nesidalija, todėl buvo padaryta išvada, kad leukemijos piktybinės ląstelės atsiranda iš palyginti nedidelio skaičiaus ląstelių, kurios aktyviai dauginasi. Šią teoriją įrodė tyrėjų grupė, suleidusi laboratorinėms pelytėms ūminės mieloleukemijos ląstelių. Nedidelė ląstelių dalis nukeliavo į kaulų čiulpus ir pradėjo aktyviai daugintis. Likusi dalis suleistų leukemijos ląstelių liko cirkuliuoti kraujuje ir pelytėms nesukėlė jokių problemų, ligos atsiradimą sąlygojo kamieninės ląstelės, patekusios į kaulų

čiulpus. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad kamieninės ląstelės besidaugindamos naudoja 3 svarbius signalo perdavimo kelius, kurie buvo pavadinti Notch, Hedgehog ir Wnt/beta-catenin. Šiuo metu jau kuriami kiekvieną signalo perdavimo kelią veikiantys vaistai, galbūt jie padės nusitaikyti į vėžio šaknis.

Prevencija geriau nei gydymas

Praėjus 10 metų nuo metimo rūkyti vėžio rizika lyginant su toliau teberūkančiais sumažėja du kartus. Redakcijos archyvo nuotr.

Daugeliui navikų galima užkirsti kelią. Paprasčiausias būdas – neveikti organizmo kancerogenu. Tai buvo efektyvu ir kaminkrėčių vėžio profilaktikai Anglijoje. Taip pat jau seniai žinoma, kad nerūkant sumažėja plaučių vėžio rizika. Praėjus 10 metų nuo metimo rūkyti vėžio rizika lyginant su toliau teberūkančiais sumažėja du kartus. Psichologiniu požiūriu atsisakyti žalingų įpročių labai sunku. Ar yra kitų būdų sumažinti riziką susirgti vėžiu?

 Neseniai sukurta ir jau naudojama efektyvi vakcina nuo vėžio. Tai vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. ŽPV užsikrečiama seksualinių santykių metu, manoma, jog visame pasaulyje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga daugiau kaip pusė milijono moterų. ŽPV ir gimdos kaklelio vėžio ryšys surastas dar 1980 metais, tačiau tik 1999 metais nustatyta, kad didžiąją dalį vėžio atvejų sukelia du ŽPV tipai: ŽPV-16 ir ŽPV-18. Apsaugant moterį nuo infekcijos užkertamas kelias vėžiui. ŽPV vakcinoje nėra gyvo viruso, kadangi šitaip pati vakcina būtų rizika užsikrėsti. Naudojamos tik viruso sudėtinės dalys, kurios sukelia žmogaus organizme imuninį atsaką ir antikūnų prieš šį virusą susidarymą. Daugiausiai prasmės turi skiepijimas dar prieš kontaktą su infekcija, todėl rekomenduojama mergaites skiepyti paauglystėje, tačiau ir vyresniame amžiuje išlieka vakcinos apsaugančio poveikio tikimybė.

 Grįžtant prie jau minėtų estrogenų, kurie didina krūties vėžio tikimybę, reikia paminėti neseniai atliktą tyrimą, kuris įtraukė beveik 5000 moterų. Menopauzės laikotarpiu  ir vyresnio amžiaus moterims didėja rizika susirgti krūties vėžiu, todėl mokslininkai moterims, turinčioms papildomų rizikos faktorių (pvz., krūties vėžys tarp giminaičių) skyrė gydymą aromatazės inhibitoriumi egzemestanu. Per 3 metus tarp gydytų moterų krūties vėžio atvejų sumažėjo 65 proc., palyginti su vaisto begavusių moterų grupe.

Ar dieta gali apsaugoti nuo vėžio?

 Laboratorijose daug elementarių maisto produktų pelytes apsaugo nuo vėžio ar bent jau sumažina jo riziką, tačiau realiame

Jau naudojama efektyvi vakcina nuo vėžio - tai vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kuris didina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu. © Fotolia.com

gyvenime šie procesai kur kas sudėtingesni. Šiuo metu daugiausiai šiuo aspektu tyrinėjami žaliojoje arbatoje esantys polifenoliai, vitaminas E, selenas, pomidoruose esantis likopenas, vynuogių ir vyno sudedamoji dalis resveratrolis, omega-3 riebalų rūgštys. Šios medžiagos veikia pačiais įvairiausiais mechanizmais, dažniausiai jos sulėtina ląstelės dalijimąsi ar kitaip veikia ląstelės ciklą, šitaip sumažindamos vėžinių ląstelių atsiradimo riziką.

 Neretai laboratorinėmis sąlygomis viena ar kita cheminė medžiaga pasirodo esanti efektyvi vėžio profilaktikai, tačiau epidemiologiniuose tyrimuose su žmonėmis toks poveikis nenustatomas. Pavyzdžiui, su gyvūnais laboratorijose atlikti tyrimai parodė, jog maistas, gausus vitamino E ir beta-karotino, apsaugo nuo plaučių vėžio. Šios medžiagos yra antioksidantai, jos apsaugo ląstelės DNR ir kitas medžiagas nuo kancerogenų poveikio ir palengvina genetinių pažeidimų reparaciją. Remiantis šiais duomenimis Suomijoje atliktas didelis tyrimas su rūkančiais vyrais, papildomai vartojančiais šiuos vitaminus. Rezultatai parodė, kad tiriamiesiems šie maisto papildai visai nesumažino vėžio rizikos, netgi priešingai, kai kuriais atvejais padidino plaučių vėžio riziką. Tame pačiame tyrime nustatytas kitas įdomus faktas – vitaminas E sumažino prostatos vėžio riziką. Kita vertus, antrasis tyrimas, kuriame analizuotas seleno ir vitamino E efektyvumas prostatos vėžio profilaktikai, nepatvirtino nė vienos  šių medžiagų teigiamo poveikio.

Šiuo metu vykdoma daug tyrimų su vitaminu D, galbūt jų rezultatai suteiks vilčių, tačiau džiaugtis dar anksti. Imbiero sudedamoji dalis kurkuminas ir vynuogėse bei vyne randamas antioksidantas resveratrolis tiriami storosios žarnos vėžio profilaktikai.

Profilaktiniai tyrimai padeda anksčiau aptikti vėžį

 Vėžiu nesusergama per dieną, tai sudėtinga liga, kurios atsiradimui reikia metų ar dešimtmečių. Daugėjant žinių apie vėžio biologiją, diegiami nauji profilaktinių tyrimų metodai. Profilaktiniai tyrimai nesumažina vėžio rizikos, tačiau padeda anksčiau aptikti navikus ir imtis atitinkamų priemonių. Pavyzdžiui, kolonoskopija (storosios žarnos endoskopinis tyrimas) padeda aptikti storosios žarnos polipus ir juos pašalinti. Šiuo metu jau žinoma, kad iš tam tikrų gerybinių polipų per keletą metų gali išsivystyti vėžys, todėl kolonoskopija efektyvi sumažinant vėžio riziką ir rekomenduojama vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms bent kartą per 5 metus.

 Vėžio gydymui ir tyrimams išleidžiamos didžiulės pinigų sumos. Jungtinėje Karalystėje tai sudaro 5,6 proc. sveikatos apsaugai skiriamų lėšų, Prancūzijoje šis skaičius siekia 7,7, JAV - 9,2, Vokietijoje - 9,6 proc.  Naujų tyrimų ir mokslo pasiekimų dėka vėžio medicina darosi vis labiau individualizuota, nauji vaistai ir tyrimų metodai yra vis brangesni, todėl susiduriame su kita problema ir iššūkiu – ar visos inovacijos ir atradimai bus prieinami kiekvienam vėžiu sergančiam pacientui.

Jonas Korsakas

Šaltiniai

  1. David, A. R. & Zimmerman, M. R. Nature Rev. Cancer 10, 728–733 (2010).
  2. Dunn B. Nature Outlook. Cancer: solving an age-old problem. Nature, Vol 483, 1 March 2012:S1-S6
  3. Hanahan, D. & Weinberg, R. A. Cell 144, 646–674 (2011).
  4. National Cancer Institute. Harms of Smoking and Health Benefits of Quitting (2011).
  5. Chin, L., Andersen, J. N. & Futreal, P. A. Nature Med. 17, 297–303 (2011).
  6. Srivastava, M.; Simakov, O.; Chapman, J.; Fahey, B.; Gauthier, M. E. A.; Mitros, T.; Richards, G. S.; Conaco, C. et al (2010). "The Amphimedon queenslandica genome and the evolution of animal complexity". Nature 466 (7307): 720–6.
  7. World Health Organization. Cancer of the Cervix (2011).

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų