Vėžiu sergančias nėščiąsias saugu gydyti chemoterapija

Statistiniais duomenimis, vienai iš 1000-2000 nėščiųjų diagnozuojama piktybinė onkologinė liga. Šie skaičiai nuolat didėja, maždaug 2,5 proc. per metus. Pirmajame trimestre vėžys paprastai negydomas, kadangi tuo metu formuojasi vaisiaus organai, o vėžio gydymui skiriama chemoterapija gali neigiamai paveikti šiuos procesus, sąlygoti vaisiaus mirtį arba apsigimimus. Antrajame ir trečiajame trimestre turėtų būti pasverti chemoterapijos pliusai ir minusai.

Gydė ir spinduline terapija

Tarptautinė darbo grupė ištyrė vaikų, kurių motinos buvo gydytos chemoterapija, augimą, nervų sistemos vystymąsi ir širdies funkciją. Ilgus metus trukusiame tyrime vaikai buvo tiriami iškart po gimimo, 18 mėnesių amžiaus, po to sulaukę 5, 8, 9, 14 ir 18 metų. Buvo tiriamos vaikų nervų sistemos funkcijos ir įvairūs rodikliai, verbalinis ir neverbalinis intelektas. Į tyrimą įtraukta 70 vaikų iš 68 gimdymų. Septynių vaikų motinos greta chemoterapijos nėštumo metu gydytos ir spinduline terapija. Daugiausiai moterų sirgo krūties vėžiu ir buvo gydomos  doksorubicinu, epirubicinu, idarubicinu arba daunorubicinu.

Mokslininkams nepavyko nustatyti jokių nervų sistemos ar intelekto sutrikimų, taip pat nerasta širdies funkcijos sutrikimų. Vienintelis atradimas buvo nedidelė neurologinių deficitų tendencija vaikams, kurie gimė anksčiau laiko. Iš esmės priešlaikinis gimdymas nėščiosioms buvo netgi skatinamas siekiant apsaugoti vaiką nuo chemoterapijos poveikio. Remiantis šiais rezultatais tyrimo autoriai siūlo chemoterapija gydomoms nėščiosioms nebeskubinti gimdymo.

4-5 atvejai per metus

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja chemoterapeutė Edita Juodžbalienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad piktybinėmis ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės - nuo vaikų iki senelių. „Visi žinome, kad vyresniame amžiuje vėžys dažnesnis nei jaunesniame, bet skaudu, kai piktybinės ligos pasirenka ir jaunesnius žmones. Lietuvoje moterys pastoja dažniausiai iki 40 metų, vadinasi, tarp jų sergančiųjų vėžiu tikrai pasitaikys, - kalbėjo gydytoja. - Jaunoms moterims nėštumo metu diagnozuojami tiek piktybiniai kraujo (leukemijos, limfomos), tiek kai kurie piktybiniai solidiniai navikai (krūties, ginekologiniai). Onkohematologines ligas gydo hematologai, onkologai dažniau mato krūties vėžiu susirgusias. Per metus bent į mane kreipiasi 4-5 tokios pacientės. Kaip tik šią savaitę vieną tokią moterį pradedu gydyti“.

Su nėštumu susijusiu, pasak E. Juodžbalienės, laikomas toks krūties vėžys, kai navikas randamas 9 mėnesių nėštumo ir maitinimo laikotarpiu (planuojant gydymą tenka iš karto galvoti apie du - motiną ir vaiką). „Mamai nebus atliekami tokie tyrimai ar taikomas toks gydymas, kurie labai pakenktų ar pražudytų vaisių“, - pabrėžė gydytoja.

Vėžys tūno jau iki nėštumo

Portalo pašnekovė akcentavo, kad susirgimo vėžiu neįmanoma suplanuoti: „Piktybinis procesas formuojasi ne vienerius metus. Kada jau aptinkamas pirštais ar aparatu, tas guzelis sudarytas ne iš vieno milijono ląstelių. Iki tol, kol aptinkamas, praeina keleri ar keliolika metų. Todėl laikoma, kad devyni nėštumo mėnesiai yra per trumpas laikas normaliai ląstelei suvėžėti ar kaip nors ypatingai pakeisti ligos eigą. Tik kraujo ligų kelias kiek trumpesnis. Tiek literatūros duomenimis, tiek mūsų pastebėjimais, darinį krūtyse moterys dažniausiai jau čiuopė iki nėštumo, bet tas laukimo džiaugsmas nukreipė dėmesį į pilvą, ir buvo visai užmirštos ankstesnės krūtų problemos“.

Chemoterapeutė apgailestavo, kad nėščiosioms nustatomi ne patys mažiausi krūties piktybiniai navikai. „Moterys ateina pas onkologus, kai guzelis krūtyje aiškiai didėja,

tampa skausmingas, krūtis parausta, atsiranda pažastyje limfmazgiai ir pan. Priminsiu, kad bet kokio vėžio gydymo rezultatai tuo geresni, kuo anksčiau liga nustatoma. Nėra duomenų, kad nėščiosioms krūties vėžys kažkoks kitoks. Tiesiog daugiau duomenų, kad jaunoms moterims piktybiniai navikai agresyvesni, turi daugiau genetinių sutrikimų, bet paties nėštumo įtaka nedidelė. Netgi manoma, kad devynių mėnesių laikas yra palyginti nedidelis, lyginant su visa ligos trukme, - kalbėjo E. Juodžbalienė. - Gydymo rezultatai labiau priklauso nuo stadijos, biologinių naviko ypatybių, taikyto gydymo. Šiandien dėl nėštumo ar maitinimo nenutraukiame krūties vėžio gydymo. Gydymo taktiką apsprendžia konsiliumas, kuriame dalyvauja onkologai (chemoterapeutai, radioterapeutai),  radiologai, akušeriai ginekologai, krūtų chirurgai. Priimant sprendimą, aišku, ne mažiau svarbūs moters prioritetai“.

„Paragavę“ chemoterapijos kūdikiai auga sveiki

Jei moteris planuoja nešioti vaisių, auglys operuojamas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, bet chemoterapiją, pasak gydytojos, galima taikyti tik jau susiformavus vaikelio organams - nuo II trimestro. „Hormonų negalime skirti. Spindulinė terapija dėl jos radioaktyvaus poveikio geriau atidedama po gimdymo. Turėjau gal jau 6-7 tokius vaikelius, kuriems buvo lemta „paragauti“ chemoterapijos, bet  negirdėjau, kad kuriam iš jų būtų kilę sveikatos problemų. Kai kuriems jau 4-5 metai“, - tvirtino portalo pašnekovė.

Gydytoja pasakojo, kad nė vienam iš mažųjų pacientų po gimdymo nebuvo nustatyta apsigimimų. Ir jų motinos chemoterapiją toleravusios labai gerai. „Kaip chemoterapeutė pastebėjau, kad gal net geriau nei nesilaukiančios moterys“, - nustebino E. Juodžbalienė.

Draudžiama maitinti krūtimi

Kalbėdama apie konkrečių lokalizacijų vėžius gydytoja sakė, kad krūties vėžio gydymas kompleksinis – visų gydymo metodų išsidėstymas priklauso nuo ligos išplitimo ir formos. Kitų lėtesnių vėžių, pvz., gimdos kaklelio, liga kartais aktyviai stebima, kol pagimdoma, ir tik tada jau imamasi visų priemonių. „Aišku, nėštumo metu, planuojant tyrimus, gydymą vertinamas tiek ligos išplitimas, agresyvumas, tiek motinos ir vaisiaus saugumas. Jei mamos liga labai agresyvi, išplitusi, o dėl nėštumo tenka atidėti kai kuriuos būtinus tyrimus ar gydymo metodas, nukenčia motina. Konsiliumuose stengiamasi atsižvelgti į įvairius niuansus. Jau yra sukurtos ir tarptautinės tokių pacientų gydymo rekomendacijos. Ieškoma optimalaus sprendimo tiek pacientei, tiek medicininiu požiūriu. Yra tekę matyti skaudų atvejį, kai moteris gydėsi žolėmis, negalvodama apie kitus, dar mažus savo vaikus. Su šiomis ligomis nejuokaujama. Sprendimai daromi čia ir dabar, nes atsisakius gydymo po kelių mėnesių gali būti jau visai kita klinikinė situacija, ir tikrai ne geresnė“.

Ar sergančioms vėžiu moterims Lietuvoje patariama gimdyti anksčiau laiko? „Tai sprendžia akušeriai ginekologai, nes pats sugalvojęs ir nepagimdysi, - atsakė gydytoja. - Jei to reikia numatytam gydymo planui, gimdymas planuojamas, kai vaisius jau pakankamai subrendęs išgyventi. Šiandien, nustačius vėžį nėščiajai, abortas moteriai gali būti rekomenduojamas ypač retai. Jei gydoma chemoterapija, maitinti krūtimi negalima, nes vaistai patenka į pieną. Po persirgtos ligos jauna moteris gali vėl susilaukti vaikų, bet yra rekomendacijos palaukti nors kelerius metus. Po poros metų pastojusi gali ir maitinti sveika krūtimi, bet  operuotoje krūtyje dažnai pieno nebūna“.

Tyrimo rezultatai nenustebino

E. Juodžbalienės minimo tarptautinio tyrimo rezultatai nenustebino, nes nors tiek pacienčių ir nėra turėjusi, kiek analizuota tarptautiniu mastu, bet gydytojai yra tekę aktyviai domėtis šia

tema. „Ir asmeniniai pastebėjimai rodo, kad artimieji kelių metų pochemoterapijos reiškiniai vaikams nebuvo išreikšti. Man pačiai daugiau klausimų kyla, kalbant apie tolimuosius rezultatus, ar tie suaugę vaikai galės turėti vaikų, kokios jie bus sveikatos, kokiomis ligomis sirgs, ar turės didesnę riziką pakartotinai susirgti vėžiu, - mintimis dalijosi chemoterapeutė. – Tai, kad jaunas žmogus susirgo piktybine liga, rodo, kad jo sveikata nėra pati geriausia. Guodžia tai, kad onkologija labai greitai vystosi. Ne vien gydymas, bet ir ankstyva diagnostika leis susirgusiems kokybiškai ir ilgai gyventi. Šiandien tikrai vėžys jau nėra mirties nuosprendis. Mūsų poliklinikoje apsilanko ir prieš kelis dešimtmečius pagydyti ligoniai. Šie žmonės tikrai žino, kaip svarbu rūpintis savo sveikata ir anksti užbėgti ligai už akių“.

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nėščiųjų priešvėžinis gydymas ypač atsakingas, ir, jos nuomone, be specialistų komandos ir papildomo domėjimosi šios problemos neturi būti sprendžiamos. „Prieš keliolika metų viskas buvo sprendžiama daug „ paprasčiau“- rekomenduojamas abortas ir toliau moteris gydoma kaip ir visi kiti onkologiniai ligoniai. Šia problema domiuosi gal per 10 metų, esu prirašiusi ir priskaičiusi paskaitų šia tema. Kaip tik vakar grįžau ir konferencijos „ Jaunų moterų krūties vėžys“. Kaip matome, tai aktuali problema visame pasaulyje. Tokios moterys gali patekti pas įvairių specialybių gydytojus, bet jas gydyti turėtų tik specializuoti centrai, kurie jau turi tokių ligonių gydymo patirties“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Amant F et al. Long term cognitive and cardiac outcomes of prenatal exposure to chemotherapy in children: an observational study. Lancet Oncology, 2012, 1470-2045