Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Vėžio diagnozė sugniuždo ne visus

vlmedicina.lt | 2013-07-23 10:48:33

Dar prieš kelis dešimtmečius vėžio diagnozė reiškė neišgydomą ligą ir skausmingą mirtį, o pacientui - stresą, ilgalaikį beviltiškumo jausmą ir depresiją. Mokslininkai teigia, kad pastaraisiais metais pasikeitė ne tik vėžio diagnostikos, gydymo ir prevencijos galimybės, tačiau ir pacientų psichologinė reakcija į vėžio diagnozę.

Marija Turlinskienė
M. Turlinskienės nuomone, psichologinė pagalba turi būti įtraukta į onkologinių ligų gydymo planą ir traktuojama kaip onkologinės ligos gydymo dalis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Nerimas ir depresija – 30 proc. pacientų

Medicinos mokslo progreso dėka vėžys tapo sunkia lėtine liga, kuria sergant išgyvenamumo rodikliai mažai skiriasi nuo kitų lėtinių ligų. Nors išgirdus vėžio diagnozę žmogui pasikeičia daugybė dalykų, kurie lemia nerimo ir depresijos atsiradimą, tačiau daugelis pacientų su žinia susidoroja sėkmingai.

Australijos mokslininkai atliko kohortinę studiją, kurios metu buvo vertinamas trumpalaikio nerimo ir depresijos paplitimas ir prognozė pirmaisiais metais nustačius vėžio diagnozę.

1154 tiriamųjų pacientų amžius buvo 18-80 metų, 58 proc. jų sudarė vyrai. Visiems buvo diagnozuotas vienas iš pagrindinių vėžio rūšių Australijoje: prostatos, storosios žarnos, krūties, plaučių, melanoma, leukemija ar galvos bei kaklo vėžys.

Pacientai po 6 ir 12 mėnesių nustačius vėžį pildė specialius klausimynus, o pagal juos tiriamiesiems buvo priskiriami nerimo ir depresijos požymiai.

Trumpalaikis nerimas ir depresija pasireiškė 30 proc. pacientų. Didesnei daliai pacientų nustačius vėžio diagnozę pasireiškė nerimas, mažesnei – depresija, 9 proc. įvairios psichologinės problemos kartu.

Tačiau apie 70 proc. pacientų žinia apie vėžio diagnozę psichologinių problemų nesukėlė ir jie jautėsi reliatyviai gerai. Pažymėtina, kad daugelis tiriamųjų šioje grupėje pasižymėjo greitu sugebėjimu psichologiškai atgauti dvasines ir fizines jėgas, jiems pasireiškė tik trumpalaikiai nerimo ar depresijos epizodai.

Buvo pastebėta, kad ilgalaikius arba vėliau nei po metų pasireiškiančius psichikos sutrikimus galima prognozuoti tada, kai nerimas ir depresija kankina ilgiau nei 6 mėnesius nustačius vėžio diagnozę, neretai pasibaigus aktyviam gydymui. Reikšmės tam turi moteriška lytis, mažas fizinis aktyvumas, vėžio lokalizacija (plaučių vėžys), sunki susirgimo eiga be remisijos, rūkymas, psichologiniai paciento ypatumai, socialinė padėtis.

Mokslininkai mano, kad rutininė psichologinė prevencija visiems vėžiu sergantiems pacientams nėra būtina. Psichikos sutrikimų prevencija turėtų būti tikslinga ir taikoma labiausiai pažeidžiamiems, rizikos faktorių turintiems pacientams.

Reakcijos skirtingos

„Australijos mokslininkų atliktas tyrimas dar kartą patvirtina ir kitų mokslininkų, tyrinėjusių vėžiu sergančiųjų pacientų psichologinę savijautą, duomenis – maždaug tik trečdaliui jų pasireiškia psichologiniai sunkumai (potrauminio streso sutrikimai, adaptacijos sutrikimai, depresija, nerimas, įkyrios baimės ir pan.), reikalaujantys nuolatinės psichologinės pagalbos ar medikamentinio gydymo“, - pakomentavo medicinos psichologė-psichoterapetė Marija Turlinskienė. Kitiems sergantiesiems, teigė ji, psichologinės būklės pokyčiai yra situaciniai, dažniausiai atsirandantys ypač sudėtingu periodu – laukiant biopsijos atsakymų, išgirdus vėžio diagnozę, esant ligos recidyvui, užsitęsus gydymui ligoninėje arba tuomet, kai šalia ligos ir gydymo nutinka kiti gyvenimiškai sudėtingi įvykiai – skyrybos, artimojo ar darbo netektis ar pan.

„Reakcijos į ligą ir gydymąsi iš tikrųjų yra sąlygotos tiek žmogaus vidinių dalykų: jo asmenybės struktūros, sunkių situacijų sprendimo įgūdžių, patirties, turimos vilties ir žinojimo, kad pasveiks; tiek išorinių: turimo emocinio palaikymo, ligos ir gydymosi stadijos bei prognozių, nuo kurių priklauso, ar susirgęs žmogus galės gyventi sau įprastą gyvenimą gydymosi metu ar jo laukia dideli pokyčiai: ilgas buvimas ligoninėje, sudėtingas gydymas, darbo netekimas, sustabdymas ir t.t.  Dirbdama su onkologiniais pacientais tikrai matau, kad ligos situacijoje žymiai greičiau adaptuojasi ir prisitaiko tie pacientai, kurių gydymas vyksta dienos stacionare, kurie gali dirbti ar tęsti mokslus, kurie turi adekvatų artimųjų ir draugų palaikymą, kurių geras kontaktas su gydančiais gydytojais.

Taigi matome, kad psichologinei savijautai reikšmės turi įvairūs dalykai. Šalia medicinos vystymosi ir vis didėjančių galimybių išgydyti arba kontroliuoti onkologinę ligą didelės reikšmės turi ir visuomenės pokyčiai: įveikę onkologinę ligą žmonės drąsiai ir atvirai dalinasi savo patirtimi, pasakoja apie savo ligos įveikimą ir grįžimą į įprastą gyvenimą. Tai taip pat tampa psichologinių sunkumų prevencija šiuo metu sergantiesiems, kadangi suteikia jiems jėgų ir vilties, parodo, kad galima pasveikti arba gyventi su liga“, - pasakojo M. Turlinskienė.

Į gydymo planą reikia įtraukti psichologinę pagalbą

Psichologė pažymėjo, kad, kaip bebūtų, dalis onkologine liga sergančiųjų pacientų susiduria su psichologiniais sunkumais, jie išgyvena stiprų nerimą dėl ligos eigos, medicininių procedūrų, dėl savijautos ateityje, įkyriai bijo ligos grįžimo, jiems ryškūs depresijos požymiai (beviltiškumas, pasyvumas, apatija, liūdesys ir t.t.). Tokie psichologiniai sunkumai neigiamai veikia ne tik jų gyvenimo kokybę, bet ir gydymąsi, sveikimą. Todėl labai svarbu, jog onkologinių pacientų emocinė savijauta, išgyvenamas distresas būtų reguliariai įvertinamas ir taikomos psichologinės pagalbos priemonės, palengvinančios pacientų psichologinę savijautą bei gerinančios gyvenimo kokybę. Būtent todėl psichologinė pagalba turi būti įtraukta į onkologinių ligų gydymo planą ir traktuojama kaip onkologinės ligos gydymo dalis, o psichologai taptų komandos nariais šalia kitų specialistų - chemoterapeuto, chirurgo, radioterapeuto, onkologo, slaugytojų, kurie rūpinasi onkologine liga sergančiu žmogumi.

„Lietuvoje psichologinė pagalba bei sergančiųjų onkologine liga pacientų emocinės būklės įvertinimas bei stebėjimas vyksta tik tose ligoninėse ir skyriuose, kur dirba psichologai, tačiau nuoseklios, vientisos psichikos sutrikimų prevencijos nėra. Ilgamete, nuoseklia psichologine pagalba onkologiniams pacientams, vykdoma šalies mastu, gali pasigirti onkopsichologinės pagalbos pradininkė pasaulyje Didžioji Britanija bei daugelis JAV valstijų. Tarptautinės Psichosocialinės onkologijos Asociacijos (IPOS  - International Psychosocial Oncology Society), kurios narė yra ir Lietuvos psichosocialinės onkologijos asociacija (POA), pastangomis siekiama, kad onkologinių pacientų emocinis distresas būtų  įvertinamas kaip šeštasis gyvybiškai svarbus rodiklis šalia temperatūros, kraujo spaudimo, pulso, kvėpavimo dažnio ir skausmo“, - informavo M. Turlinskienė.

Kur ieškoti pagalbos

Vilniuje jau trečius metus veikia Onkopsichologijos ir komunikacijos centras, įkurtas onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ iniciatyva. Centre teikiama nemokama psichologinė pagalba onkologiniams pacientams bei jų artimiesiems. Psichologinę pagalbą teikia profesionalūs psichologai, dirbantys onkologijos srityje. Kiekvieną darbo dieną nuo 12 iki 16 val. budintis psichologas konsultuoja atvykus į centrą arba tel. 8 646 46444. Taip pat centre vyksta meno terapijos užsiėmimai, seminarai ir paskaitos.

Kaune bei Klaipėdoje taip pat dirba profesionalūs psichologai, turintys ilgametę patirtį onkologijos srityje. Visa detalesnė informacija apie nemokamą psichologinę pagalbą onkologiniams pacientams ir jų artimiesiems svetainėse: www.mylintysgyvenima.lt, www.kraujas.lt, taip pat paskambinus tel.: 8 646 46669 ir 8 614 32962, parašius el.laišką – opkcinfo@gmail.com. Onkopsichologijos ir komunikacijos centro adresas – Trakų g. 9/1, 103 kab., Pranciškonų rūmai, Vilnius.

vlmedicina.lt

Šaltinis

 Boyes A, et al "Prevalence and predictors of the short-term trajectory of anxiety and depression in the first year after a cancer diagnosis: a population-based longitudinal study" J Clin Oncol 2013; DOI: 10.1200/JCO.2012.44.7540.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų