Veido ir žandikaulių chirurgams tenka taisyti odontologų darbo broką

Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atidarytas prieš septynerius metus. Kiekvieną mėnesį čia dirbantys specialistai suteikia pagalbą maždaug šimtui pacientų iš viso Vakarų Lietuvos regiono.

Reklama

Per metus 20-ies lovų veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje gydoma apie 1000-1200 pacientų ne tik iš Klaipėdos, bet ir Tauragės, Telšių, Šiaulių apskričių. Čia guldomi žmonės, sergantys uždegiminėmis, onkologinėmis ligomis, su įgimtais ir įgytais veido srities defektais, po veido ir kaklo srities traumų.

Daugėja vėžio atvejų

„Gydome įvairias veido ir kaklo srities patologijas: apatinio bei viršutinio žandikaulių, skruostikaulių, akiduobių kaulų lūžius, minkštųjų audinių sužalojimus, uždegiminius pakitimus - furunkulus, flegmonas, sinusitus, žandikaulių bei minkštųjų audinių cistas,  seilių liaukų, neurostomatologinius susirgimus, lūpų, burnos ertmės, žandikaulių, akiduobių, kaklo organų piktybinius ir nepiktybinius susirgimus, įgimtą patologiją - lūpos, gomurio, alveolinės ataugos nesuaugimus, cistas, sąkandžio patologiją“, - vardijo skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Laimis Dubosas.

Skyriuje atliekamos veido ir burnos ertmės organų išplėstinės radikalios piktybinių navikų, apatinio žandikaulio sąnarinės ataugos lūžių operacijos. 2008 metais čia buvo atlikta pirmoji Lietuvoje žandikaulio sąnario protezavimo  operacija.

Pasitaiko ir kuriozų: medikas prisiminė atvejį, kai vieno vyriškio veide teko ieškoti adatos.

„Girtaujantys vyrai adatas per žandus varstė, ir vienam pasiliko. Atvežė mums visą smirdintį...“, - pasakojo jis.

Anot skyriaus vadovo, pradžioje vyravusią patologijų priežastį – veido traumas pastaruoju metu keičia dažnėjantys galvos ir kaklo srities onkologinių ligų atvejai. Ligoniai, kuriems diagnozuojami piktybiniai augliai, sudaro vidutiniškai 6 procentus per metus skyriuje gydomų pacientų srauto.

„Turime viską, ko reikia kokybiškam darbui. Sudėtinga būna, kai pašalini iš veido srities auglį ir reikia padaryti viską taip, kaip buvo ar bent jau panašiai, o tau trūksta audinių. Negali pasikviesti plastikos chirurgo, nes jo čia nėra“, -  apgailestavo jis.

Ragina pagalbos kreiptis laiku

Pasak L. Duboso, dėl visų nerimą keliančių simptomų - veido skausmo be priežasties, kraujavimo, atsiradusios opelės, kad ir nedidelio guzo ar pakitusio apgamo - verta kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju. Deja, gyvenime viskas atvirkščiai.

„Mūsų žmonės niekur neskuba. Neseniai teko operuoti jauną vyruką, kuris į mus kreipėsi  tik tuomet, kai auglys kakle buvo jau kumščio dydžio... Dėl pūlingų veido uždegimų, furunkulų geriausia būtų nedelsiant kreiptis į stacionarą, nes pūliniai veido srityje labai pavojingi. Mes šioje srityje turime daug patirties iš šauname tiesiai į taikinį, o gydantis ambulatoriškai gali baigtis liūdnai. Esame gydę ir sepsį dėl furunkulo. Žmonės atvažiuoja užsileidę, ir ne visuomet pavyksta išgelbėti. Niekas netiki, kad dėl pūlinuko ar danties, bet taip yra“, - pasakojo chirurgas.

Operacijos – dėl apleistų dantų

L. Duboso teigimu, nemažėja pacientų, sergančių uždegiminėmis burnos ertmės ligomis, kurios neretai kyla dėl pirminės dantų ligų profilaktikos nebuvimo, bet kartais ir dėl gydytojų odontologų profesinės kvalifikacijos stokos. Kaip ant delno veido ir žandikaulių chirurgams atsiveria odontologų darbo brokas.

„Daugelis burnos ertmės uždegimų prasideda dėl to, kad žmonės nėra išsiugdę burnos higienos įpročių. Mamos turėtų prisiminti, kad dantų šepetėlį laikas imti į rankas jau tuomet, kai tik vaikui išdygsta pirmasis dantukas. Deja, būna atvejų, kai nuolatinius dantis tenka šalinti ir vaikams“, - sakė gydytojas.

„Odontologų paslaugos brangios, o kai pamatai, kas padaryta... Paskutinėmis savaitėmis buvo ne vienas atvejis, kad dantį žmogui ne ištraukia, o nulupa viršų ir atsiunčia pacientą čia. Tokio žmogaus gaila – jis jau iškankintas, bet paguldai, užmigdai, sutvarkai... Odontologai gal nežino, kad galima paskambinti kitam kolegai, pasikonsultuoti, pasakyti, kas atsitiko. Jie įbruka pacientui telefono numerį ir sako: „Skambink“. Jie tarsi niekuo dėti“, - kolegų abejingumu stebėjosi jis.

Gal odontologai su chirurgais nesikonsultuoja bijodami antireklamos, manydami, kad pats žmogus  neprasitars, kas dantis gydė?

„Atvirkščiai. Jau kai žmogus ateina, tai jis pasako ir kas kada pirštinių nepasikeitė, kiek pacientų su tomis pačiomis apžiūrėjo... Prišneka tiek, kad spėk klausyti. Tai geriau jau pacientas ateitų čia dar nenuteiktas“, - draugiškai patarė L. Dubosas.

Pasigenda visą parą veikiančios odontologijos klinikos

Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus vedėjas teigė, kad savaitgaliais suskaudus dantį, klaipėdiečiai dažniausiai pagalbos ieško šiame skyriuje. Tačiau chirurgai dantų  negydo ir pokalbininkas vylėsi, kad galbūt Odontologų rūmai pasiūlys, kaip spręsti šią problemą.

„Vilniuje yra viena visą parą veikianti odontologijos klinika. Gal ir pas mus atsirastų kokia ar kelios, kurios dirbtų slenkančiu grafiku. Mes teikiame skubią pagalbą visą parą, bet danties skausmas nėra skubios pagalbos indikacija. Jeigu žandas nesutinęs, pūlinio nėra, žmogui neverta švaistyti pinigų taksi ar kviesti greitąją ir važiuoti pas mus: vis tiek mes tik suleisime nuskausminamųjų ir paleisime namo. Mes dantų negydome, mes tiktai šaliname dantis, kuriuos reikia šalinti“, - teigė L. Dubosas.

Medikas prisiminė ir neeilinį danties šalinimo atvejį.

„Vyriausias mūsų skyriaus pacientas buvo devyniasdešimtmetis, kuris jau buvo pamiršęs, jog turėjo dantis. Ir staiga jam pradėjo dygti protinis, atsirado kaulo uždegimas. Buvau nustebęs ne mažiau nei pats pacientas“, - šypsojosi jis.

Laima Švedaitė