„Vegetarizmas neatsiejamas nuo dvasinio tobulėjimo“(13)

Mūsų šios dienos svečiai – portalo VLMEDICINA.LT  bičiuliai, rengiantys straipsnius apie prieskonių ir vaistažolių naudą, besidalijantys vegetarinių patiekalų gaminimo paslaptimis,  vegetarai, vaišnavų bendruomenės nariai Zita ir Žilvinas Užkuraičiai. Susipažinkime.

Reklama

Gyvenate kartu jau 20 metų. Kodėl susituokę nusprendėte tapti vegeterais?

Žilvinas: Su Zita susipažinome Ašchabade, turistinės kelionės metu. Paskui mokėmės toje pačioje mokykloje. Apsivedėme, kai grįžau iš armijos, o ji baigė mokslus.

Visada maniau, jog jei rūpinuosi šeima, kad būtų maisto, pastogė, drabužių – mano vaikai turi būti sveiki.  Bet pirmasis sūnus  Adas vos gimęs susirgo plaučių uždegimu. Ir po to jį puolė liga po ligos. Pradėjau save kaltinti – kodėl serga mano vaikas?  Gydytojai nepadeda, vaistai nepadeda. Pradėjome ieškoti atsakymų.

Didelį įspūdį darė draugų vegetarų Virgio ir Jolantos pavyzdys. Jie visada buvo optimistiški, vasaromis važiuodavo į kaimą, gyvendavo  pas įvairius žmones, skaldė malkas, nešiojo vandenį, melžė ožką. Tokia laisve jie kvėpavo... Galvojome, kodėl jiems nieko netrūksta.

Kartą – jau buvo gimęs antrasis sūnus Merūnas- atkeliavome į Palangą atostogauti. Bevaikščiodami užėjome sveikuolių vegetarinę valgyklą. Tortas iš burokėlių, pyragėliai  iš kažkokių kitų daržovių. Prisiragavome, privalgėme, ir gana pigiai, susižavėjome.

Ten pat nusipirkome knygą „Mokykimės gyventi be vaistų“ – apie vegetarines sistemas. Pradėjome ją skaityti. Užsikrėtėme detoksikacijos teorija, mokančia, kaip limfą pakeisti iš rūgštinės į šarminę. Pabandėme laikytis nurodytos dietos – 10 dienų pagal tam tikrą sistemą gerti skiestas sultis nieko nevalgant.

Per 10 dienų numečiau 24 kg. Reikia grįžti namo -  drabužiai dideli, maskatuojasi, Kėdainiuose giminaičiai nebeatpažįsta.

Grįžę pradėjome skaityti Vydūną, Polį Bregą, Šatalovą, kitų natūropatų knygas,  Vedų šventraštį „Bhagavatgitą“. Iš jos  sužinojome, kad mėsą – gyvūnų lavonus – valgyti  negerai. Atsimenu, tuo laiku su draugu verslo reikalais važinėdavome į Rygą. Grįždami namo nusipirkdavome po rūkytą vištą. Važiuodami traukiniu valgydavome, buvo skanu. Kartą sėdžiu kupė, skaitau „Šri Upanišadą“ apie tai, kad mėsa -  lavonai.  Laužiu vištos kulšį - ir nutryško kraujo čiurkšlė. Supratau viską.... Tai buvo mano paskutinė višta.

Papasakojau apie tą vištą grįžęs  Zitai, o ji  labai nuoširdžiai viską priimdavo. Šaldyklėje namuose gulėjusi višta tiesiog per laiką sudžiūvo – bijojome ją beištraukti.

Dešra galutinai atkrito, kai nusipirkęs „šlapiankės“ ir ją prapjovęs, ištraukiau iš jos žiurkės koją. O silke buvau apsinuodijęs, vos galo negavau.  Per keletą metų atėjo suvokimas, kad nereikalinga ne tik mėsa, bet ir žuvis, kiaušiniai. Pamažu visa tai atkrito.

Mėsiški produktai atkrito, o nebuvo sunku išmokti gaminti vegetarinį maistą?

Žilvinas: Vieną dieną grįžtu iš darbo – Zita sėdi apsiverkusi, sako, jog nežino, ką padaryti valgyti, nes nieko mėsiško buvome nusprendę  nevalgyti. Mokėjome tuomet gaminti tik burokėlių sriubą, - juokiasi.

Pirmas vegetariškas patiekalas buvo su aliejumi keptos bulvės. Skanu buvo. Paskui knygose radome, kad yra tokia negirdėta daržovė kaliaropė. Ėjau į turgelį ir klausinėjau, ar turi kaliaropių. Radome. Ir dar keletą naujų daržovių atradome, kol galų gale supratome, kad reikia mums į kaimą. Butą mieste iškeitėme į kaimą.

Zita:  Virtuvėje aš kuriu.  Dabar jau streso nebėra. Ramiai susikoncentruoju ir su įkvėpimu darau.  Kartais gaminame kartu.

Žilvinas: Kai susižavėjome vegetarizmu,  pradėjome ieškoti sveikų žmonių, vegetarų. Sužinojome, jog jau tais laikais Lietuvoje vegetariškai maitinosi  keli šimtai  žmonių. Susipažinome su daugeliu sveikuolių, kuriems sveika gyvensena, vegetarizmas padėjo ištrūkti iš mirties nagų. Susipažinome su joga, Vedomis, tapome vaišnavų (tuomet – Krišnos sąmonės) bendruomenės nariais.  Juk neužtenka būti vegetarais – vegetarai yra ir balandžiai, ir beždžionės – reikia dar ir dvasiškai tobulėti.

Atsikraustėte į nuostabų Naujųjų Lažų kaimą. Ar nebuvo sunku jame pritapti vegetarams, vaišnavams? O gal atsirado pasekėjų?

Zita:  Kai atsikraustėme į kaimą, kaimynai ateidavo lankyti su lauknešėliais, atnešdavo dešros. Nustebdavo, kai jos atsisakydavome, nesuprasdavo, kas tie vegetarai. Paskui apsiprato, kad esame „keistuoliai“.

Žilvinas: Vieną žiemą po maudynių eketėje su Kėdainių sveikuoliais grįžtame į kaimą, sutinkame  kaimynę, sako, kad visai išprotėjome, jei į eketę lendame.

O dabar jau visi priima mus tokius, kokie esame. Jei kaimo bendruomenės renginiai- prašo,  kad pagamintume patiekalų, nes žino, kad jie skanumu niekuo nenusileidžia nevegetariniams. Palaiko jie mus. Įprato prie vegetarinių vaišių – tiesiog tradicijos yra stipresnės, patys nedrįsta  be mėsos gaminti.

Kaip pakito jūsų meniu atsikrausčius į kaimą? Mitybos racionas prasiplėtė?

Žilvinas:  Kaime pirmą pusmetį pagrindinis maistas buvo indiški puriai - duonelė, kepta su aliejumi. Ir burokėliai, kurių prisiauginome galybę. Išmokome gaminti japoniškai: supjaustai  šiaudeliais, kepi su aliejumi keptuvėje. Supratome, kad gali turėti tik 1-3 daržoves, bet iš jų pagaminti įvairių patiekalų: gali troškinti su aliejumi, kepti orkaitėje, lauže, įvyniotą į foliją ir pan.

O dabar jau eksperimentuojame – auginame kuo įvairiausias daržoves. Bulves sodiname po šiaudais -  nereikia nei ravėti, nei kolorado vabalų rinkti. O šiemet ir kopūstus šiaudais uždengėme, ir moliūgus.

Turite tris sūnus. Ar jie taip pat vegetarai?

Zita: Jauniausias sūnus Gotautas gimė, kai jau buvome vegetarai. Jam jau 18 metų. Jis nėra ragavęs nei kiaušinių, žuvies ar mėsos. Gimė didelis, 4 kg. Maitinau jį savo pienu trejus metus, ir būčiau galėjusi ilgiau, bet  pasistengiau nutraukti.

Žilvinas: Kai Zita nešiojo jaunėlį,  gydytojai į vegetarus žiūrėjo įtariai, gąsdino, kad nevalgyti mėsos – negerai.

Tačiau Gotauto sveikata geležinė, jis keletą kartų jau laimėjo plaukimo eketėje varžybas. Žiemą mokykloje, kai siautė gripas, vaikai klausė direktoriaus, kada skelbs epidemiją, kad galėtų neiti į mokyklą. Tas atsakė: „Kai Gotautas susirgs“. Vaikai nusiminė, žinojo, kad Gotautas neserga.

Zita: Jei Gotautas serga, tai labai nežymiai, kiek pasloguoja. Visada stengiuosi natūraliais būdais  išgydyti – arbatomis, taurėmis, kojų kaitinimu, inhaliacijomis su žolelėmis. Cheminiai vaistai

reikalingi tik kraštutiniu atveju.

Besižavinčių vegetarizmo idėjomis turbūt yra daugiau nei praktikuojančių. Daugelis nepradeda todėl, kad trūksta fantazijos įvairiapusiam maistui gaminti.

Žilvinas: Vegetarinius šašlykus padarome tokius, kad  niekas neatskiria. Vienais metais vaikus leidome į karinę stovyklą Kėdainių miškuose. Nuveždavome jiems pietų. Kartą atvežėme vėrinukų – daržovės išvoliotos žirnių miltuose, suvertos ant pagaliukų ir iškeptos. Išsipūtė taip, kad atrodė kaip egzotinės kulšys. Karininkai vaišinosi, sakė negalį patikėti: vištiena iš daržovių.

Studijuodami Ajurvedą atradote prieskonių pasaulį. Šiandien Žilvinas Lietuvoje, ko gero, vienas aktyviausių prieskonių propaguotojų.

Zita: Iš pradžių žinojome mažai prieskonių – laurai, pipirai, kvapieji pipirai, gvazdikėliai...  Bet pamažu žinios plėtėsi,  parsivežėme prieskonių patys iš Indijos.  Patys ragavome, mokėmės iš jogų, iš knygų, eksperimentavome. Mūsų virtuvė praturtėjo.

Visi prieskoniai yra  geri, reikia tik mokėti juos panaudoti, kad atsivertų skoninės savybės. Reikia juos pakepinti su ghi ar aliejumi, tada dėti į gatavą patiekalą. Net lietuvišką kmyną pakepini – koks puikus aromatas.

Apskritai valgio gaminimas – tai kūryba. Nebūtina laikytis griežtų taisyklių. Juk niekas neatsitiks, jei  ko nors neįdėsi - įdėsi ką kita... Ta maisto kūryba lyg aukštoji mokykla, vis mokiniesi, su vienu prieskoniu pagamini, paskui su kitu. Mokaisi iš savo klaidų.

Svarbiausia – gaminti su gera nuotaika, su meile, teigiamomis mintimis, nes negatyvas persiduoda į maistą.

Kaip palaikote savo sveikatą?

Zita: Pusryčiams jau daug metų  geriame imbiero,  cinamono, kardamono arbatą. Žiemą pasidarome imbiero šaknies  arbatą su citrina ir medumi.

Žilvinas:  Jau porą metų su pertraukomis treniruojuosi sporto klube. Nusprendžiau sportuoti, nes nuo vegetarinio maisto - cepelinų su daržovėmis, varškėčių, bulvnių blynų su jogurtu ir prieskoniais, plokštainio -  taip pat auga svoris. Geriausiai kalorijas degina bėgimo takelis.

Pradėjęs treniruotis tapau stipresnis, didžiausius šiaudų rulonus dviese su sūnum  ritiname.

Zita: Stengiamės laiku eiti miegoti, 22 val. Nes 22-24 val. miegas pats sveikiausias.

Visada atsibundu prieš saulės patekėjimą. Rytas – geriausias metas meditacijai.