Daugelyje valstybių fluoridas rutiniškai dedamas į geriamąjį vandenį apsaugai nuo dantų ėduonies. Kai kuriais atvejais vanduo fluoruojamas privalomai.
Modernių tyrimų publikacijos apie fluorido, kaip neurotoksino, žalingą poveikį smegenims, atminčiai, dėmesingumui ar intelektui pasėjo abejones dėl fluoruoto vandens naudingumo sveikatai. Fluoridas kartu su kalciu kaupiasi kankorėžinėje liaukoje, todėl veikia melatonino gamybą, sukelia nemigą, pagreitina senėjimą. Fluoridai pagerina nuodingųjų metalų - aliuminio (siejamas su Alzheimerio liga) ir švino pasisavinimą, kenkia skydliaukės veiklai, nes trukdo organizmui pasisavinti jodą.
Vandens fluoravimo priešininkai argumentams sustiprinti pasitelkė istorinius faktus apie nacių režimo taikytą vandens fluoravimą. Antrojo pasaulinio karo metu, siekiant paveikti gyventojų kankorėžinę liauką, kuri skatina individo visišką paklusnumą, buvo slapta fluoruojamas vanduo.
Naujojoje Zelandijoje buvo atlikti tyrimai, bandant atsakyti į klausimą, ar fluoruotas vanduo veikia intelekto indeksą (IQ)? 7-13 metų vaikams, vartojantiems fluoruotą ir nefluoruotą vandenį, buvo vertinamas IQ ir kiti faktoriai, galintys turėti reikšmės IQ variacijoms: socioekonominė tėvų padėtis, vaiko svoris gimus, maitinimo krūtimi trukmė, ugdymas ir mokymas.
Mokslininkai teigia, kad rezultatai turi padaryti galą gandams apie fluoruoto vandens žalą sveikatai ir IQ, nes didelių skirtumų IQ naudojant fluoridą nenustatyta. Akivaizdu, kad tik maitinimas krūtimi susijęs su aukštesniu IQ, nepriklausomai nuo to, kokiame regione – fluoruojamo ar ne vandens- vaikai auga.
Plačiau:
Community Water Fluoridation and Intelligence: Prospective Study in New Zealand, Jonathan M. Broadbent, et al., Am J Public Health, doi:10.2105/AJPH.2013.301857, published online 2014, Abstract.
Anti-fluoride activists should put their tinfoilhat theories to rest, Michael Vagg, The Guardian, accessed 22 May 2014.