Vaistiniai augalai ne tik gydo
Vaistinius ir prieskoninius augalus tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad vis daugiau žmonių domisi žolynų gydomosiomis savybėmis. Tarp besidominčiųjų yra ir lazdą gerokai perlenkusių: tokie džiovina, šaldo, daro užpilus ir nuovirus iš visko, kas žaliuoja.
Mokslininkai primena, kad kiekvienas vaistinis augalas be teigiamo poveikio žmogaus ar gyvūno organizmui turi ir šalutinį, todėl nereikėtų pasikliauti specialaus išsilavinimo neturinčių, bet augalų gydomąsias savybes esą išmanančių žolininkų rekomendacijomis.
„Dabar pažiūrėjus į knygynų lentynas ir paskaičius tiek populiariąją literatūrą, tiek pažiūrėjus TV laidas susidaro vaizdas, kad vaistiniai augalai – tai tokia sritis, apie kurią rašo ir gali šnekėti kas antras statistinis Lietuvos pilietis“, – sako VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vadovė prof. dr. Ona Ragažinskienė.
Žiemai pakanka turėti iki pusės kilogramo įvairiausių augalų. Ruošiant juos svarbu laikytis taisyklių: dažniausiai augalus reikia rinkti saulėtos dienos popietę, praėjus parai po lietaus.
„Šiandiena lijo, ir nors, sakykim, dabar saulė šviečia, mes šiandien vaistinės augalų žaliavos rinkti negalime, nes visa žaliava yra drėgna. Tokia žaliava gali pradėti plėkti, būti pakenkta visokių mikroorganizmų, įvairiausių grybų. Ypatingai kenksmingi yra antriniai metabolitai“, – aiškina O. Ragažinskienė.
Dabar tinkamas laikas pasirūpinti beržų lapų atsargomis. Jie – puiki organizmą detoksikuojanti priemonė. Lapelius galima naudoti vienus arba mišiniuose.
Šiuo metu gausiai žaliuoja ir rasakilos. Viduramžiais tikėta, kad šie augalai turi ypatingų galių, vis dėlto rasakilomis piktnaudžiauti nereikėtų, prieš vartodami geriausiai pasitarkite su gydytoju.
„Iš šio augalo žaliavos žmonės mėgsta ruošti arbatas, kadangi tai yra daug raugų kaupiantis augalas, turi stiprų sutraukiamąjį poveikį, kraujavimą stabdantį, priešuždegiminį poveikį“, – pasakoja mokslininkė.
Peršalimo ligas žiemą gydyti padės trispalvės našlaitės ir vaistinės ramunėlės, pastarąsias atsargiai vartoti reikėtų alergiškiems žmonėms.
Darželiuose pražydo ir pavasarinės raktažolės. Jų lapeliais galima gardinti salotas. Per parą užtenka suvalgyti 5 raktelių lapus ir papildysite organizme vitaminų C ir P atsargas.
„Švento Petro rakteliais liaudis vadina šį augalą. Jis mėgstamas ir renkamas visas – ir požeminė dalis, ir lapai, ir žiedai. Dabar augalo lapus galima skinti ir dėti į salotas“, – sako O. Ragažinskienė.
Norintiems sulieknėti siūlomi įvairūs žoliniai preparatai, ypač populiarūs – eleboro milteliai. Mokslininkai sako, kad eleboras, arba liaudyje čėru vadinamas augalas, tokiomis savybėmis nepasižymi, o jį vartojant gali būti daugiau žalos nei naudos.
„Pastaruoju metu turgaus vaistinėse, pasirodo, galima nusipirkti tų miltelių, ir žmonės, prisiskaitę populiariosios spaudos rekomendacijų, vartoja šią priemonę kaip liekninančią, tačiau taip nėra, nes čia yra širdį veikiančių glikozidų, o mes žinome, kad tos grupės dariniai žmogaus organizme kaupiasi“, – tvirtina botanikė.
Ruošdami žolynų atsargas nedžiovinkite jų saulėkaitoje. Laikyti juos reikėtų pergamentiniuose maišeliuose.
Loreta Mačiulienė,
Susiję straipsniai
