Vaikas nenori mėsos. Kodėl?

Vaikas vieną dieną ėmė ir tapo vegetaru – tiesiog atsisakė mėsos, nors tėvai nėra vegetarai. Ką tokiu atveju daryti? Gudrauti ir slėpti mėsą troškiniuose ar visai šeimai pereiti prie vegetariškos virtuvės? Komentuoja gydytoja dietologė Lina Barauskienė.

Reklama

Nevalgymo etapai

Būna etapų, kai vaikas atsisako kokių nors produktų ar patiekalų. Tokie tarpsniai dažniausiai būna laikini ir vaikui niekuo nepakenks, jei tėvai sugebės suderinti mitybą.

Kadangi „atsisakymo“ periodai retai kada būna ilgi, vaikui kartkartėmis reikia pasiūlyti to produkto, kurio jis atsisakė. Gal vakar buvo neskanu, o rytoj jau bus skanu? O jei ir rytoj bus neskanu, nereikia dramatizuoti, kad vaikas to nebevalgys visą gyvenimą. Skonio pasikeitimo trukmė būna labai įvairi: mėnuo, trys mėnesiai, metai, o kartais net keleri metai. Žmogaus skonis keičiasi kas septynerius metus. Jeigu vaikystėje mėgome vienus produktus, po 7 metų galime jų visai nebenorėti. Lūžis gali įvykti bet kada.

Galima pakeisti kitu produktu

Kadangi vaikai ir prievarta yra nesuderinami dalykai, tad maistą siūlyti visaip manipuliuojant (jei suvalgysi kotletą, nusivesiu į kiną) ar slėpti mėsą po bulvių koše tikrai nereikia. Jeigu vaikas nemėgsta, tai jis tikrai iškapstys tą mėsą, ras net žirnio dydžio gabalėlį. Esu pasakojusi, kaip vaikui, kuris nemėgsta daržovių, galima jas kiek pasaldinti. Daržovių turime skatinti valgyti kuo daugiau, nes tai mitybos pagrindas, ir kai vaikas nevalgo daržovių, dažniau tai būna tėvų tingėjimas jas patiekti. Kalbant apie mėsą, yra kiek kitaip – nors augančiam organizmui jinai svarbi, daug maisto produktų gali mėsą kompensuoti (daržovių, deja, nekompensuos niekas).

Kai vaikas atsisako mėsos, kai kurios šeimos ieško vis kitos mėsos rūšies, kurią vaikas galbūt pamėgs. Jeigu tokie eksperimentai baigiasi sėkme, vaikas pasirenka vieną rūšį (tarkime, vištieną), tada puiku – gaminkite iš jos, bet laikykitės taisyklės retkarčiais pasiūlyti kitą rūšį.

Jeigu vaikui, nemėgstančiam mėsos, vietoj šviežios mėsos gaminių duodame pakaitalų, reikia pasverti, ar didesnė nauda, ar žala. Tarkime, vaikas nemėgsta mėsos, bet valgo vytintą dešrą, kuri irgi yra ta pati mėsa. Duoti ar ne? Vytinta dešra pirmiausia yra termiškai neapdorotas produktas, o tokių mažam vaikui išvis nepatariama duoti, kitas dalykas – joje gausu druskos, konservantų. Tad duodami vaikui vytintų, rūkytų ar kitaip perdirbtų mėsos gaminių, gerai pagalvokite, ar nepakenksite dar labiau.

Tėvų sprendimas neduoti

Kol kas kalbėjome apie vaiką, kuris pats nenori mėsos. Gana dažnai vaikas mėsą mielai valgytų, bet tėvai nenori jos duoti. Tuomet pirmasis klausimas, kurį pateikiu, – ar patys tėvai žino, kodėl jie taip daro? Jeigu tėvai svariai argumentuoja, kodėl neduoda mėsos, jei šeimoje tokios tradicijos, jei tokie tėvai kreipiasi į dietologus, kad sužinotų, kuo ir kaip pakeisti mėsą, tada šaunu. Tačiau jei tėvai neduoda mėsos „šiaip sau“, pasakoju, kad mėsa yra pagrindinis visaverčių baltymų ir geležies šaltinis augančiam organizmui. Augantis organizmas nėra suaugusiojo organizmas! Suaugę mes galime eksperimentuoti, o vaikui reikia gauti visų maistinių medžiagų, kad nepadarytume jam žalos. Bėda ta, kad nesuderintos mitybos padarinius pamatome ne taip greitai.

Kodėl reikia specialisto

Vaikas gali užaugti be mėsos, tik reikia į tai pažvelgti rimčiau. Nutarus vaikui neduoti mėsos, siūlau kreiptis į dietologą. Jei vaikas silpnesnis, ankstukas, nevalgus, – situacija vienokia, mat mėsos baltymai geriausiai pasisavinami (net 96–98 proc.). Jeigu vaikas stiprus, augus, situacija kitokia – jam tiesiog reikia anksčiau, nuo 6 mėnesių, duoti žuvies, ir tinkamai įtraukti kitų produktų. Nors žuvys ir jūros produktai pasižymi didesniais alergenais, vis dėlto specialistai siūlo įtraukti į meniu žuvies anksčiau, jei kūdikiui neduodate mėsos.

Tėvai žino, kad toje pačioje grupėje, kaip ir mėsa, yra žuvys, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai augalai. Kam reikia gydytojo dietologo, kai viskas, atrodo, taip aišku? Dietologas pasakys, kada pradėti duoti naują produktą, kiek ir kaip dažnai duoti. Kiti „dažnai“ supranta 3 kartus per dieną, o kiti – kartą per mėnesį. Kai paklausiu, ar vaikas, nevalgantis mėsos, valgo žuvų, atsako – taip, dažnai. O kiek kartų per savaitę? Du kartus, ir tik lašišos. Tai nėra suderinimas.

Jeigu vaikutis mažas, dietologas patars, kaip įtraukti į mitybą kompensuojamuosius produktus. Juk nemokšiškai tai darant (permaitinus kūdikį pupelėmis) gali pradėti pūsti pilvą, užklupti viduriavimas.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“