Vabzdžiai operacinėje - vienintelis japono K. Machidos priekaištas lietuviškai sveikatos priežiūrai

Dažnai, mokydamiesi tvarkyti savo sveikatos priežiūros sistemą, analizuojame Vakarų šalių sistemas, tačiau į Rytus nė nežiūrime. Bet juk Rytuose yra pasaulio ekonomikos galiūnė Japonija, kurioje žmonės gyvena ilgiausiai iš visų planetos žmonių. Be to, iš Lietuvoje viešėjusio būsimojo Japonijos mediko teko išgirsti, kad šioje šalyje žmonės, skirtingai nei bet kur Europoje, nesiskundžia savo sveikatos priežiūros sistema. 

Reklama

Gyvena ilgiausiai Žemėje

Japonijoje žmonės gyvena ilgiausiai Žemėje, ilgai atrodo jauni ir net seno amžiaus būna gana guvūs. Jie vidutiniškai miršta dešimčia metų vėliau nei lietuviai. Tik nusižudo panašiai dažnai. Japonijoje gydytojai eina gydyti iškart po universiteto, o pacientai dėl kiekvieno negalavimo gali iškart kreiptis į specialistus, o ne į šeimos gydytoją, kaip jau kitaip nebeįsivaizduojama Vakarų valstybėse.

Savo patyrimais iš Lietuvos ligoninių koridorių ir mintimis apie Japonijos sveikatos priežiūrą pasidalijo vieną mėnesį Lietuvos sostinėje stažavęsis japonas Kazuhiko Machida. Savo šalyje jis šiuo metu baigia universitetines medicinos studijas ir rengiasi kelerius metus truksiančiai stažuotei. Jau jos metu Japonijoje jis galės pradėti gydyti žmones. Lietuvoje K. Machida dalyvavo tarptautinėje medicinos studentų mainų programoje (IFMSA), kurios metu stebėjo Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės medikų atliekamas operacijas ir kitas procedūras.

Mokslas mokamas

K. Machida vidurinę mokyklą baigė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paskui jis stojo į specialų koledžą, kuris yra skirtas besiruošiantiems medicinos studijoms universitete. Tačiau baigęs tas studijas vyras pasuko gamtos mokslininko, inžinieriaus keliu. Ir tik sulaukęs 32-ejų K. Machida nusprendė, kad jau laikas keliauti į medicinos praktiką. Pasiruošęs jis sėkmingai pradėjo medicinos studijas Hokaido universitete Japonijoje.

Pašnekovas pasakojo, kad Japonijoje aukštasis mokslas mokamas visiems, išskyrus nukentėjusiuosius nuo gamtinių kataklizmų, pavyzdžiui, cunamio ar žemės drebėjimo.

„Kitais atvejais turime mokėti, o kaina - apie 5 tūkst. eurų (17 500 litų) per metus. Tiek pat moka visi – tiek mediciną studijuojantieji, tiek ekonomiką. Paprastai už vaikų universitetinį išsilavinimą moka tėvai. Galima gauti paskolą, bet šiaip mokslai – šeimos rūpestis“, – sakė K. Machida.

„Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas už studijas nemoka. Jis priėmė vienos šiaurinėje Japonijos srityje esančios ligoninės pasiūlymą baigus mokslus dirbti jų ligoninėje manais už apmokėtas studijas. Tame regione, anot K. Machidos, trūksta medikų.

„Aš laimingas ir jie laimingi“, – šyptelėjo japonas.

Atlyginimais nesiskundžia

K. Machida sakė, kad Japonijoje gydytojai nesiskundžia atlyginimais, kurie dažniausiai priklauso nuo gydymo įstaigos. Anot pašnekovo, dažniau medikai stengiasi susirasti darbą ne universitetinėje ligoninėje, nes jose esą mokama mažiau.

Lietuvoje viešėjęs japonas baigęs mokslus tikisi gauti bemaž 19 tūkst. litų per mėnesį atlyginimą, nors vidutinis medicinos absolvento atlyginimas yra 7 tūkst. litų per mėnesį. Tai yra daugiau nei uždirba kitų sričių specialistai.

Rezidentūra nebūtina

K. Machida pasakojo, kad Japonijoje baigusieji medicinos studijas universitete nesispecializuoja, kol nebaigia dvejus metus trunkančios stažuotės. Tačiau jau ir jos metu yra laikomi lygiaverčiais gydytojais.

"Sunku paaiškinti, kaip veikia mūsų medikų ruošimo sistema, nes ji yra visiškai skirtinga negu Europoje. Po universitetinių studijų, kurios trunka šešerius metus, mes tampame gydytojais, mums mokama gana didelė alga ir tai yra kas kita nei rezidentūra. Stažuotės metu dirbame savarankiškai, nors galime konsultuotis su vyresniaisiais gydytojais. Tai yra išsilavinimo dalis, tačiau kiekvienas gydytojas turi būti nepriklausomas“, – aiškino pašnekovas.

Jis pripažino, kad kaip ir Lietuvoje, taip ir Japonijoje vien po šešerių metų studijų jaunieji medikai stokoja pasitikėjimo savimi gydyti ligonius, tačiau nelabai turi iš ko rinktis.

„Manau, kad valstybė iš mūsų ir nori, kad mes kuo greičiau įgytume įgūdžių ir imtume gydyti. Tikimasi, kad jau po studijų mes viską galime daryti gerai. Ir tenka, nes prieš mus – pacientai. O jiems jokio skirtumo, ar tu ką tik baigei mokslus, ar jau esi prityręs specialistas, tad tenka greitai orientuotis ir susivokti situacijoje“, – kalbėjo vyras.

Jeigu universiteto absolventas pasirenka chirurgijos kryptį, jis turi susirasti chirurgijos skyrių, kuriame galėtų būti asistentu. Tada jame turi daug metų tiesiog pats dalyvauti operacijose, jas stebėti. Nors gali būti, kad prieš tai ir tokiam medikui reikia pabūti bendrosios praktikos gydytoju ir pereiti stažuotės laikotarpį.

„Man patinka bendroji medicinos praktika. Bendrasis praktikas arba, kaip mes Japonijoje vadiname, šeimos gydytojas, rūpinasi 80-90 proc. visų ligonių, nes gydo ir chroniškas ligas. Aš noriu būti vienu iš šių gydytojų“, – sakė K. Machida.

Iškart konsultuojami specialistų

Japonas pasakojo, kad jo šalies sveikatos priežiūros sistemoje visi turi būti drausti. Taip yra nuo 1961 metų. Visos įmonės ir valstybinės institucijos, panašiai kaip Lietuvoje, moka už draudimą fiksuotą atlyginimo dalį. Tik kai kurios labai mažos įmonės arba savarankiškai dirbantys žmonės, pensininkai ar bedarbiai moka vietinės valdžios jiems priskaičiuotą draudimo mokestį, kuris siekia apie 10 proc. pajamų.

Nors draudiminė situacija Japonijoje yra panaši į Lietuvos, tačiau tolimojoje šalyje kitaip nei Lietuvoje pacientai į specialistus gali kreiptis bet kada – jiems nereikia pirma kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo siuntimą. O jeigu vienas gydytojas nusprendžia, kad pacientui reikalingesnis ne jis, o kitos specializacijos kolega, gali pacientui rekomenduoti aplankyti jį.

„Šiaip žmonės mano, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema yra gera. Japonai nelabai išmano kitų šalių sistemų ir turbūt todėl nesiskundžia, kai jiems reikia sumokėti maždaug 30 proc. apsilankymo ligoninėje ar vaistinėje kainos“, – karčiai šyptelėjo K. Machida.

Didžiausia problema – savarankiški darbuotojai

Nors K. Machida džiaugiasi palankiomis medicinos mokslo sąlygomis Japonijoje, bendra draudimo ir lankymosi pas specialistus tvarka, kai pas juos dažniausiai patenkama dar tą pačią dieną, tačiau pabrėžė, kad Japonijoje toli gražu ne viskas blizga.

„Įprasta manyti, kad Japonija yra ultramoderni. Iš tikrųjų ir mūsų šalyje yra problemų. Kai kuriose srityse taip – mūsų ligoninės atrodo labai pažangios. Pavyzdžiui, yra daug brangios technikos. Bet Japonijoje galėtų būti praktikuojama medicina ir be tokių prašmatnių dalykų. Padori technika su nuostabiais gydytojais yra ne ką prasčiau. Galbūt mes ir kai kurios šalys skiriame per daug

pinigų įrangai, o tai nėra labai gerai pacientams, kurie turi už tai mokėti“, – kalbėjo K. Machida.

Didžiausia problema Japonijos sveikatos priežiūros sistemoje pašnekovas įvardijo darbuotojus, kurie dirba pagal sutartis ir neišgalinčius susimokėti už medicininį draudimą. Tokių darbuotojų itin padaugėjo nuo 2002 metų. Jų draudimo neapmoka kompanijos, jie turi patys už save susimokėti, tačiau dažnai jiems nepakanka pinigų.

„Yra duomenų, kad mieste apie 35 proc. 20-30 metų amžiaus žmonių nemoka už draudimą. Taip pat mes turime sumokėti 30 proc. išlaidų už suteiktą gydymą. Kai kurie žmonės mano, kad to yra per daug ir mes mokame dvigubai, nes mokame medicininį draudimą ir susimokame už vizitus pas gydytojus. Man pačiam ši sistema nelabai patinka“, – atvirai kalbėjo japonas.

Nustebino vabzdžiai

Mėnesį pagyvenęs Lietuvoje ir stebėjęs mūsų šalies medikų darbą K. Machida teigiamai vertino Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą. Nebent išskyrus kyšius, apie kuriuos ligoninėje nebuvo girdėjęs, nors įtarimų, kad taip gali būti, turėjo, ypač, kai netikėtai tarp operacijų atsirasdavo vietos dar vieno paciento procedūrai.

„Kaip supratau, Lietuvoje pacientams nereikia mokėti už daugelį medicininių procedūrų, ir tai yra labai svarbu ir teisinga. Tikiu, kad nemokama medicina, daug valstybinės paramos, yra itin svarbu žmonių sveikatai. Beje, tikiuosi, kad gydytojai Lietuvoje neuždirba taip mažai, – sakė K. Machida. – Gydytojai čia dirba labai sunkiai, dauguma iš jų yra labai įgudę.“

Paprašytas nebūti tokiu diplomatišku pašnekovas prisiminė tik vieną atvejį, kuris jį kiek nustebino.

„Vienos operacijos metu operacinėje iš kažkur atsirado vabzdžių. Galbūt dėl to, kad langas buvo atidarytas. Manau, kad tai nėra gerai operacinėje“, – pastebėjimu pasidalijo japonas.

Vis dėlto ligoninę, kurioje K. Machida dirbo, jis vertina gerai, nors, žinoma, galėtų būti ir geriau. Anot jo, tai procesas, kuriam reikia laiko – tada ligoninės bus geresnės.

Medikas tikisi, kad ir Lietuva, ir Japonija galės sekti Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kurios yra turtingos.

„Jeigu išvystytume tokią turtingą sistemą, kaip tose šalyse, tai būtų idealu“, – mano pašnekovas. Pabaigdamas pokalbį pridūrė: „Man labai patinka Lietuva. Linkiu jūsų tautai sveikatos“.

Zita Voitiulevičiūtė