Užspaustas nervas: miglota simptomatika, sunki diagnostika (2)

Su radialinio nervo kompresija susijusios ligos vargina nemažai viso pasaulio žmonių, tačiau nemažai pacientų jos taip ir nediagnozuojamos, mat simptomai yra sunkiai nusakomi ir atpažįstami, ypač jei nėra šios srities gydytojų. Tačiau tik ne Norvegijoje gyvenančiai Birutei Kriščiūnei – ji dabar džiaugiasi po operacijos galinti laisvai judėti ir jau visą mėnesį nebejusti beveik pusmetį kęstų skausmų.

Reklama

Akušerė Birutė Kriščiūnė jau trejus metus gyvena ir dirba Norvegijoje. Praėjusių metų spalio 15 d., po įtempto naktinio budėjimo, jai pradėjo skaudėti dešinės rankos žastą. Moteris apsilankė pas savo šeimos gydytoją Norvegijoje.

„Jis mane nuramino, kad yra uždegimas. Savaitei gavau nedarbingumo pažymėjimą ir vaistų gydymui, – pasakojo B. Kriščiūnė. – Kitą dieną nutirpo dešiniosios rankos nykštys ir iš dalies rodomasis pirštas. Jutau didžiulį skausmą: be dešiniosios rankos, ėmė skaudėti petį ir sprandą. Po savaitės situacija nė kiek negerėjo, taigi prasidėjo mano vizitai pas gydytojus specialistus“.

5 mėnesiai skausmo ir „skruzdėlyčių“

Portalui VLMEDICINA.LT B. Kriščiūnė pasakojo, kad iki šių metų kovo 7 dienos magnetinio rezonanso tyrimu nustatytos dvi diagnozės: kaklinės stuburo dalies išvarža ir dešiniojo peties bursitas, kitaip sakant, sąnario tepalinio maišelio (bursos) uždegimas.

„Tiesa, paskutinis vizitas pas neurologą nustebino, nes jo išvadoje rašoma, kad nėra požymių, būdingų išvaržai. Todėl tolesniam gydymui mane nukreipė pas ortopedą. Bet peties rentgeno nuotrauka rimtos patologijos taip pat nerodė. Skausmas žasto srityje kamavo nepaliaujamai, vaistai nuo skausmo ir uždegimo padėdavo tik trumpam. Lyg to būtų negana, vargino pirštų parezija ir pasikartojantis „skruzdėlyčių vaikščiojimas“ po visą ranką“, – negalavimus vardino B. Kriščiūnė.

Vizitas buvo sėkmingas

Šeimos gydytojas ramino, kad reikia ramybės ir laiko. Tačiau praėjo 5 mėnesiai, ir jokio pagerėjimo nebuvo. Pasak Birutės, „laikant ranką visiškoje ramybėje, buvo galima sąlyginai gyventi, tačiau apie grįžimą į darbą nebuvo nė kalbos“. Apie savo bėdas papasakojo tetai Lietuvoje.

„Teta pasikalbėjo su savo reabilitologe gydytoja Elona Tumėnaite. Ji patarė pasikonsultuoti su mikrochirurgu. Vizitas pas plaštakos chirurgą Mindaugą Minderį man buvo sėkmingas. Jis neabejodamas patvirtino diagnozę: radialinio nervo kompresija. Nedvejodama jo paprašiau operacijos, nors mano šeimos gydytojas Norvegijoje ja abejojo“, – pasakojo B. Kriščiūnė, jau visą mėnesį nebejuntanti skausmų ir galinti judėti be suvaržymų.

Pasak moters, dabar ją prižiūrintis fizioterapeutas, susipažinęs su ligos istorija ir operacijos aprašymu, pasakė, kad Norvegijoje vargu ar būtų padėję, nes tokios praktikos nėra, todėl jis gerbiąs šią operaciją atlikusį gydytoją.

Tarsi jūrligė

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Mindaugas Minderis, VLMEDICINA.LT paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė, kad sunkiausia šias ligas ne operuoti, o diagnozuoti.

„Nervo užspaudimas – tarsi jūrligė. Labai miglota simptomatika, todėl gydytojams sunku diagnozuoti, o pacientai dažniausiai net negali apibūdinti, kas jiems yra“, – teigė M. Minderis ir pridūrė, kad „ši problema yra visame pasaulyje. Todėl nieko stebėtino, kad norvegams nepavyko nustatyti diagnozės. Ko gero, nėra dirbančių šioje srityje“.

Daugiau nei tris dešimtmečius su panašiomis situacijomis susiduriantis gydytojas teigė, kad pas mus yra spiečiai tokių ligonių, kurie metų metais eina per gydytojus, poliklinikas ir ligonines, ir jiems diagnozė arba visai nenustatoma, arba nustatoma klaidingai.

„Su šiomis ligomis taip jau yra. O šis ponios Birutės pavyzdys – labai ryškus. Todėl reikėtų tokias istorijas pasakoti ne tik gydytojams, bet ir žmonėms, kad jie žinotų, kaip gali tokios ligos pasireikšti“.