Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Ultragarso tyrimas leidžia įvertinti insulto riziką pacientams, kuriems nustatytas miego arterijos susiaurėjimas(1)

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2011-08-24 23:45:27

Apie 20 – 30 proc. išeminių galvos smegenų insultų įvyksta dėl vidinės miego arterijos stenozės (susiaurėjimo). Šį susiaurėjimą sukelia miego arterijoje, kuria teka kraujas iš širdies į galvos smegenis, susidarančios aterosklerotinės plokštelės. Dėl šios priežasties smegenis pasiekia mažesnis kraujo kiekis. Išeminio insulto atvejais ant plokštelių susiformavę krešuliai atitrūksta ir užkemša siauras smegenų kraujagysles. Lietuvoje 2009 m. insultą patyrė 6,48 tūkst. gyventojų.

Algimantas Šimkaitis. A. Kubaičio nuotr.

Austrijos mokslininko Raffi Topakian su bendraautoriais iš Wagner-Jauregg akademinės ligoninės Neurologijos departamento studijoje teigiama, kad dviem vienas kitą papildančiais ultragarso tyrimų metodais galima įvertinti išeminio insulto riziką.

Per dvejus metus buvo tirti 435 pacientai, kuriems diagnozuotas besimptomis, tačiau didelio laipsnio (≥70 proc.) miego arterijos susiaurėjimas. Visiems jiems buvo atliekami miego arterijos ultragarso bei transkranijinis Doplerio ultragarso tyrimai.

Studija parodė, kad ultragarso tyrimų derinimas leidžia geriau atskirti pacientus, kuriems iš tiesų reikalinga operacija ir kuriems užtektų gydymo vaistais.

Pacientams, kuriems diagnozuotas didelio laipsnio miego arterijos susiaurėjimas, tačiau pagal suderintus ultragarso tyrimus jų insulto rizika maža (mažiau nei 1 proc.), skiriami cholesterolį, kraujo spaudimą, krešumą mažinantys medikamentai.

Tačiau pacientams, kuriems pagal suderintus ultragarso tyrimus insulto rizika labai didelė (daugiau nei 8 proc.), turi būti svarstoma chirurginės intervencijos galimybė. Miego arterijų susiaurėjimą sukelianti aterosklerotinė plokštelė gali būti pašalinta operacijos metu (endarterektomija) arba susiaurėjimas gali būti praplėstas į kraujagyslės spindį įvestu balionėliu bei praplėsta vieta sustiprinta specialiu metaliniu tinkleliu – stentu (angioplastika su stentavimu).

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas radiologas Algimantas Šimkaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog endarterektomija ar stentavimas – rutininės intervencijos.

„Endarterektomiją atlieka kraujagyslių chirurgai (angiochirurgai) arba neurochirurgai. Jos metu būtina pilna narkozė, operacijos metu laikinai visiškai uždaroma miego arterija. Stentavimą atlieka intervenciniai radiologai, panaudojus vietinę nejautrą, nenutraukiant kraujotakos. Kokiu būdu tvarkyti pažeistą kraujagyslę, individualiai kiekvienam pacientui sprendžia konsiliumas – įvertinamos atviros operacijos ir endovaskulinio gydymo galimos komplikacijos, individualūs anatominiai aspektai“, - papasakojo jis.

Gydytojas pažymėjo, jog sprendžiant operacijos klausimą niekada nepakanka vien ultragarsinių tyrimų išvadų. Nė vienas operatorius, koks bebūtų pasirinktas gydymo metodas, be angiografijos neoperuoja. Todėl po didelių įtarimų ultragarsu atliekami papildomi tyrimai (angiografija ir kiti), kurie galutinai atsako į visus likusius klausimus.

Problema ta, kad transkranijinę doplerografiją  Vakarų Lietuvoje atlieka tik keli Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai, todėl dažniausia iki angiografijos ir gydymo paskyrimo pacientai būna ištirti tik vienu – kaklo ultragarsiniu tyrimu ir visapusiškai būna ištirti tik patekę į stacionarą.

A. Šimkaičio įsitikinimu, laiku diagnozuoti gresiančią riziką  ir gauti geresnius gydymo rezultatus  pavyktų tuo atveju, jei žmonės anksčiau kreiptųsi tyrimų profilaktiškai, o ne esant jau ryškiems simptomams.

Šaltinis:

Topakian R, King A, Kwon SU, Schaafsma A, Shipley M, Markus HS. Ultrasonik plaque echolucency and emboli signals predict stroke in asymptomatic carotid stenosis. Neurology. 2011.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų