Ukrainos medikai prašosi į Lietuvą

Karo siaubiamame Rytų Ukrainos mieste Donecke normalių darbo sąlygų netekę septyni medikai pareiškė norą gydyti Akmenės rajono žmones. Vietos valdžia jau dabar yra pasirengusi priimti šiuos gydytojus išskėstomis rankomis. Tačiau sveikatos apsaugos valdininkai ir politikai įsitikinę, kad jei padarytų tokią išimtį ukrainiečiams, sukurtų precedentą išskirtinėmis sąlygomis įsidarbinti daugybei kitų šalių piliečių.

Reklama

Atokiame Akmenės rajone trūksta kone visų specializacijų gydytojų, tad šios savivaldybės vadovai pasiryžę ukrainiečių medikams ne tik parūpinti darbą rajono gydymo įstaigose, bet ir suteikti būstą. „Mes, lietuviai, iki šiol Ukrainą rėmėme tik žodžiais, drabužiais ir konservais. Dabar atsirado galimybė padėti šios šalies gydytojams ištrūkti iš karo zonos ir, įdarbinus juos Lietuvoje, leisti padėti mums“, - LŽ tvirtino Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Į jį ir kitus rajono tarybos narius kreipėsi septyni Donecko gydytojai. Pradėjęs aiškintis jų įdarbinimo galimybes, V. Mitrofanovas išgirdo, kad gydyti Akmenės rajono gyventojus ukrainiečiai galėtų ne anksčiau kaip po metų dvejų. Tačiau, mero nuomone, jei tikrai esame pasiryžę padėti karo siaubiamai draugiškai šaliai, į biurokratinius dalykus turėtume žvelgti paprasčiau, o į pagalbos ieškančius žmones - supratingiau.

Būtų išsigelbėjimas

V. Mitrofanovas LŽ pasakojo, kad Donecko gydytojai į Akmenės rajono politikus kreipėsi paraginti vieno ukrainiečio verslininko, palaikančio glaudžius ryšius su šia Lietuvos savivaldybe. Jie atsiuntė gyvenimo aprašymus, turimų diplomų kopijas ir dabar laukia atsakymo dėl galimybes įsidarbinti.

„Mūsų rajone dirbančių gydytojų amžiaus vidurkis - 60 metų. Kadangi jaunesni specialistai tiesiog nebeatvyksta, po metų kitų tikrai nebebus kam mūsų gydyti“, - pabrėžė meras. Jis teigė, jog esant tokiai situacijai jaunų (nuo 30 iki 40 metų) Ukrainos gydytojų įdarbinimas galėtų tapti išsigelbėjimu rajono žmonėms. Tačiau šis noras sunkiai įgyvendinamas - kad pradėtų dirbti Lietuvoje, specialistai turėtų įveikti didžiules kliūtis, o pirmiausia - gerai išmokti lietuvių kalbą.

„Vis dėlto, manau, siekdami pagelbėti nuo karo veiksmų kenčiantiems medikams neturėtume versti jų mokytis kalbos“, - sakė V. Mitrofanovas. Anot rajono vadovo, drauge su gydytojais iš pradžių dirbtų ir padėtų jiems susikalbėti su pacientais medicinos srities talkininkai. „Be to, Naujoji Akmenė yra daugiatautis ir daugiakultūris miestas, tad rusų kalbos čia nemoka nebent vaikai. Kita vertus, Ukrainos pediatrai ir nesisiūlo atvykti į mūsų rajoną“, - argumentavo meras.

Jis pasirengęs kreiptis į Seimo narius ir Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad Ukrainos gydytojams būtų leista supaprastinta tvarka įsidarbinti Akmenės rajone.

Ligoninės direktorius pritaria

LŽ kalbintas Naujosios Akmenės ligoninės direktorius Tomas Skučas sakė, kad nemato jokių kliūčių, išskyrus biurokratines, Ukrainos medikams pradėti gydyti rajono žmones. „Prieš pusantrų metų įdarbinome gydytojų iš Baltarusijos šeimą. Ir ligoninės vadovybė, ir pacientai neatsidžiaugia šiais specialistais. Taip pat profesionaliai linkėčiau dirbti ir lietuviams“, - pažymėjo jis.

Pasak T. Skučo, baltarusiams medikams įsidarbinti Lietuvoje prireikė daugiau kaip poros metų - tiek truko jų įgyto išsilavinimo patvirtinimas ir kalbos mokymasis. „Tačiau šiems gydytojams nereikėjo bėgti iš karo zonos. Jie galėjo ramiai mokytis ir laukti, kol bus įdarbinti, o ukrainiečiams turėtume padėti skubiai“, - įsitikinęs ligoninės vadovas.

Svarbiausia - reikalavimai

SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas LŽ aiškino, kad galimybė Lietuvoje įdarbinti gydytojus iš Ukrainos pirmiausia susijusi su jų profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra. Atvykstantys medikai taip pat privalo gauti licenciją, leidžiančią mūsų šalyje gydyti žmones.

Imantis gydytojo darbo ne mažiau svarbu yra mokėti lietuvių kalbą. „Jei iš medikų nereikalautume mokėti lietuvių kalbos, pažeistume Lietuvos piliečių teises“, - priminė J. Bartlingas. SAM atstovas pasakojo, kad jau gerą dešimtmetį sulaukiama Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos gydytojų prašymų leisti įsidarbinti Lietuvoje. Tokia teisė jiems suteikiama tik įvykdžius keliamus reikalavimus. Ukrainoje vykstantis karas Lietuvoje pageidaujančių dirbti medikų prašymų, anot J. Bartlingo, nepagausino.

Jokių išimčių!

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas mano, kad net Ukrainoje vykstantis karas neleidžia mums daryti išimčių ir įdarbinti šios šalies gydytojų, nemokančių lietuvių kalbos. „Priėmę į darbą gydytojus, su kuriais nesusišnekama, sudarytume diskriminacines sąlygas savo valstybės medikams. Jie ir taip jaučiasi deramai neįvertinti, todėl ieško darbo užsienyje“, - pažymėjo parlamentaras.

Jis atkreipė dėmesį, kad kai kur Lietuvoje trūksta ne tik gydytojų, bet ir kitų sričių specialistų. Sudarę išimtines sąlygas medikams, sukurtume precedentą įsileisti į Lietuvą ir išskirtinėmis sąlygomis įdarbinti daugybę lietuvių kalbos nemokančių kitų šalių piliečių, o taip pakenktume savo valstybingumui.

„Be to, turime pripažinti, jog apskritai gydytojų Lietuvoje netrūksta, tik bėda, kad jie susitelkę didžiuosiuose miestuose. Todėl rajonų politikai turėtų svarstyti, kaip savo valstybės gydytojams užtikrinti geras sąlygas, kad jie norėtų dirbti, o ne išskirtinėmis sąlygomis įdarbinti kitų šalių medikus“, - pareiškė A. Matulas.

Daiva Baronienė,

lzinios.lt