Tvarkingi ir švarūs namai gali padėti išvengti nemalonių infekcijų

Namų aplinka vaidina svarbų vaidmenį perduodant infekcines ligas. Kiekvienais metais 76 milijonai amerikiečių apsinuodija maistu, maždaug 20 proc. apsinuodijimų yra susiję su namų aplinka. 70–90 proc. salmoneliozės atvejų, manoma, yra susiję su netinkamu maisto apdorojimu namuose. Kokių higienos taisyklių laikydamiesi namuose galėtume išvengti tam tikrų infekcinių ligų, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos gydytojos Audronės Marcinkutės ir Medicinos fakulteto rezidentės Linos Ščerbavičiūtės.

Reklama

Mikrobai gali klestėti ten, kur yra pakankamai maistinių medžiagų ir vandens. Tyrimai parodė, kad virtuvė, vonios kambarys ir skalbimui naudojama vieta gali tarnauti kaip rezervuaras mikroorganizmų augimui. Tokios bakterijos kaip Pseudomonas ir E. Coli mėgsta vietas, kur didelė drėgmė, pavyzdžiui, kanalizaciją, kriaukles, dušo kabinas, tualetus ir rūsius. Kitos bakterijos, kaip stafilokokai, labiau mėgsta sausus paviršius, pavyzdžiui, stalviršius ir odą.

Kempinėlė – didžiausia bakterijų talpykla

Svarbiausi rizikos veiksniai infekcinių ligų protrūkiui dėl per maistą plintančių patogenų yra netinkamas maisto saugojimas, nepakankamai termiškai apdorotas maistas ir kryžminis užteršimas. Šie veiksniai gali būti atsakingi už 30 proc. salmoneliozės protrūkių namuose. Norint sumažinti kryžminio maisto užteršimo mikroorganizmais riziką negalima pjaustyti vaisių, daržovių ar duonos ant tos pačios pjaustymo lentelės, kur pjaustoma žalia mėsa – reikia naudoti skirtingas pjaustymo lenteles. Iš daugelio bakterinio užterštumo virtuvėje vietų indų plovimo kempinėlės ir indų pašluostės turi didžiausią bakterijų tankumą, todėl šioms vietoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir priežiūra: reikia dažnai keisti indų plovimo kempinėles ir geriau naudoti vienkartinį virtuvinį popierių šlapiems paviršiams nusausinti. Rankoms, indams, stalviršiams valyti naudoti skirtingas pašluostes. Maisto gaminimo metu, ypač jeigu yra kontaktas su žalia mėsa, neliesti rankomis veido, burnos, nosies, plaukų. Daugelis infekcinių ligų yra susiję su netinkamai termiškai apdorotu ir blogai saugojamu maistu. Todėl daug dėmesio reikia skirti maisto gamybai – neragauti žalios mėsos, gerai termiškai apdoroti žvėrieną, vištieną. Norint išvengti salmoneliozės rekomenduojama laikyti kiaušinius šaldytuve, nenaudoti kiaušinių su įskilusiu lukštu, pakankamai laiko virti kiaušinius.

Rankšluosčiuose – auksinis stafilokokas

Kaip ir virtuvė, vonia, ypač drėgnose vietose, taip pat yra mikroorganizmų rezervuaras. Pavyzdžiui, rankšluosčiai ir grindys atitinkamai 44 proc. ir 20 proc. yra užteršti auksiniu stafilokoku (Staphylococcus aureus). Todėl norint sumažinti infekcinių ligų riziką reikia dažnai keisti rankšluosčius, o tualetui ir kriauklei valyti rekomenduojama rinktis chloro turintį valiklį.

Aukšta temperatūra ir sodos baliklis

Šiandieninė plovimo praktika gali leisti bakterijoms išlikti išplautuose drabužiuose net po standartinės skalbimo ir skalavimo procedūros. Taip gali nutikti todėl, kad skalbyklės naudoja mažai vandens – didesnė mikroorganizmų koncentracija skalbimo vandenyje, skalbiama mažoje temperatūroje, nėra naudojamas baliklis, drabužiai retai džiovinami lauke, dažniausiai namie, kur nėra tiesioginių saulės spindulių, vis rečiau naudojamas drabužių lyginimas. Infekcinių ligų rizikos sumažėjimas yra susijęs su karšto vandens ir baliklio naudojimu skalbimo metu. Todėl norint sumažinti mikroorganizmų skaičių drabužiuose reikia skalbti ne žemesnėje nei 55°C temperatūroje. Sodos hypochlorido baliklis yra efektyvus norint sumažinti bakterijų skaičių nepriklausomai nuo vandens temperatūros. Tačiau norint pasiekti maksimalų mikroorganizmų sumažinimą skalbimo mašinoje ir išskalbtuose drabužiuose rekomenduojama kartu naudoti baliklį ir skalbti aukštesnėje temperatūroje. Drabužių džiovinimo mašinos suteikia geresnę galimybę sumažinti mikroorganizmų kiekį audiniuose nei drabužių džiovinimas kambario temperatūroje.

Efektyvus rankų plovimas – 15–30 sek.

Rankų plovimas yra labai svarbus infekcinių ligų prevencijoje. Rankų plovimas su paprastu muilu ir vandeniu 15 sekundžių sumažina bakterijų skaičių nuo 50 iki 90 proc., o plovimas 30 sekundžių – net iki 99 proc.

Labai svarbu plauti rankas prieš, per ir po maisto ruošimo, prieš valgant, po kontakto su gyvūnais, kai rankos yra akivaizdžiai išteptos, dažniau plauti rankas, jei namuose yra sergančių žmonių.

Vilniaus universiteto informacija