Turi būti sprendžiamos sveikatos sistemos specialistų problemos
Valstybinio užsakymo gydytojų rengimui formavimas ir jo įgyvendinimo klausimai, specialistų trūkumas rajonuose ir dėl to nuo žmonių tolstančios sveikatos priežiūros paslaugos – tai pagrindiniai klausimai, kuriuos pradėjo nagrinėti naujai sukurta Sveikatos apsaugos ministerijos Žmogiškųjų išteklių (specialistų sveikatos apsaugos srityje) darbo grupė, vadovaujama sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės. Apibendrinus visus darbo grupės siūlymus, bus formuojami tolesni veiksmai, stiprinant reikšmingiausių sveikatos apsaugos sistemos dalyvių – specialistų – sistemą.
Vykdant LR Konstitucinio Teismo sprendimą, būtina suformuoti valstybinio užsakymo gydytojams parengti mechanizmą, nepažeidžiantį žmogaus teisių ir kartu leidžiantį valstybei pasirūpinti, kad įvairiuose regionuose gyvenantys žmonės neliktų be medicinos pagalbos.
„Medicinos specialistų Lietuvoje rengiama daug, tačiau jų trūksta, ne paslaptis, kad daug jaunų specialistų emigruoja ar lieka dirbti didmiesčiuose. Mes negalime abejingai žiūrėti, matydami 3-4 kartus besiskiriantį medikų, dirbančių mieste ir kaime, skaičių ir laukti, kol nebus kam gydyti provincijoje gyvenančių žmonių“, – sakė viceministrė J. Zinkevičiūtė. Pasak jos, sprendžiant netolygaus geografinio sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymo problemas, reikėtų atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas bei gerąją kitų šalių praktiką, svarstyti kompleksines specialistų pritraukimo į rajonus priemones.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedros docentė, darbo grupės narė, dr. Liudvika Starkienė pastebėjo svarbią tendenciją – specialistų senėjimą. Anot jos, 30-40 proc. kai kurių medicinos profesijų gydytojų yra garbaus amžiaus. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad, rengiant žmogiškųjų išteklių valdymo programas, reikėtų atsižvelgti į nacionalinius prioritetus: specialistų ir geografiškai nepatrauklių vietovių lūkesčius, programų priimtinumą kuo platesniam suinteresuotų šalių skaičiui, finansines galimybes, kitų šalių patirtį, laukiamo programų poveikio vertinimą.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė akcentavo teisinės žmogiškųjų sveikatos priežiūros išteklių valdymo bazės tobulinimą: „Reikia parengti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos sistemos specialistų registrą. Nustatyti gydytojų, slaugytojų, akušerių ir socialinių darbuotojų važiavimo į kaimo teritorijas išlaidų kompensavimo mechanizmus. Svarbu taip pat stiprinti bendradarbiavimą su žiniasklaida, kurios vaidmuo, formuojant medikų profesijos prestižą, yra ypač jautrus“.
„Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad galėtų ruošti specialistus Vokietijai, Didžiajai Britanijai, Norvegijai ir kitoms šalims, kai jų taip trūksta Lietuvoje, – teigė Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas Rolandas Rastauskas. – Pavyzdžiui, ES šalyje Maltoje baigę studijas gydytojai specialistai privalo atidirbti šioje šalyje 5 metus ir tai neprieštarauja ES direktyvoms“.
Gydytojų, slaugytojų, medicinos personalo trūkumo problemos ypač aktualios rajonų ligoninėms, kur gydytojų skaičius 10 000 gyventojų yra 3 kartus mažesnis nei didžiųjų miestų. Tik pavieniai jauni specialistai atvyksta į rajonų ligonines, todėl gydytojų amžiaus vidurkis daugelyje rajono ligoninių viršija 57 metus. Visų darbo grupės narių nuomone, svarbu imtis neatidėliotinų priemonių, užtikrinant vienodai efektyvų gydymo ir sveikatinimo paslaugų teikimą pacientui visoje Lietuvoje.
Sveikatos apsaugos ministerija
Susiję straipsniai
