Klausimas. Inkstų echoskopijos metu nustatyta angiomiolipoma (8-9 mm). Prieš 3 metus buvo 5 mm. Kreatininas, šlapimo, kraujo tyrimai - norma. Ar reikalinga specialisto konsultacija, ar užtenka tik kartą metuose pasidaryt inkstų echoskopiją? Irena, 50 m.
Atsako Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytoja nefrologė Gintarė Martynaitienė
Inkstų angiolipoma – nežinomos etiologijos, dažniausiai gerybinio pobūdžio navikas. Paprastai - besimptomis. Jei navikas yra didesnis nei 4 cm, gali būti skausmas juosmens srityje, hematurija, skausmingumas palpuojant. Retais atvejais šis navikas gali supiktybėti, todėl būtinas jo sekimas.
Sekimui atliekami tyrimai nuo paprasčiausio ultragarso, esant reikalui pasitelkiami sudėtingesni tyrimai, tokie kaip MRT, radioterapinė angiografija, audinių biopsija.
Literatūroje dažniausiais šio naviko atsiradimo rizikos veiksniais priskiriami: moterų lytis, nėštumas, menopauzė, hormoniniai sutrikimai, padidėjęs moteriškų lytinių hormonų lygis vyrams. Šios aplinkybės kartu su šlapimo sistemos organų uždegiminiais arba metaboliniais pažeidimais žymiai padidina tikimybę susirgti šiuo gerybiniu inkstų naviku.
Esant asimptominėms formoms gydymas apsiriboja stebėjimu, pagal indikacijas atliekamas chirurginis gydymas.
Inkstų angiolipomos gydymas
Angiolipomas, kurių dydis 40-50 milimetrų, bei nėra sunkios anemijos ir hematurijos – profilaktiškai ultragarsu rekomenduojama stebėti specialistui (urologui ar nefrologui) kas šešis mėnesius. Jei inkstų angiolipoma labai padidėja bei atsiranda klinikiniai simptomai (skausmai, anemija), tuomet sprendžiama dėl chirurginio naviko pašalinamo.
Operacijos tipas priklauso nuo daugelio veiksnių. Chirurginio gydymo metodas gali skirtis priklausomai nuo angiolipomos dydžio, susijusių pažeidimų buvimo, paciento būklės. Skubios operacijos prireikia retai, tik esant dideliam navikui, spaudimo reiškiniams ar jo plyšimui, kai operacija siekiama sustabdyti kraujavimą iš auglio.
Tačiau dažniausiai inkstų angiolipoma pasižymi palankia prognoze dėl jos labai lėto vystymosi ir gerybinio augimo pobūdžio. Savalaikis šio gerybinio auglio identifikavimas ir gydytojo specialisto stebėjimas leidžia laiku nustatyti visus neigiamus pokyčius patologijos metu. Dėl to, jei prireikia operacinio gydymo, jis atliekamas laiku, prieš sunkių komplikacijų atsiradimą. Pagal statistiką, operacinio gydymo prireikia mažiau nei trečdaliui pacientų iš visų, kuriuos šiuo klausimu stebi specialistas. Daugumai pacientų šio naviko supiktybėjimas nepasireiškia per visą gyvenimą.
Kadangi nėra aiški klausimą pateikusios skaitytojos ligų anamnezė, todėl visgi rekomenduočiau planinę specialisto konsultaciją, kurios metu jis įvertins visus aspektus ir rekomenduos tinkamiausią tyrimų planą bei sekimo dažnį.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.