Tikrasis lipikas: ne vien dėl sūrio ir spintų, bet ir dėl arbatos

Jei ūmai panorėtumėt susispaust ryškiai geltono kvapnaus lietuviško sūrio, teks bristi pievon geltonų lipikų pjauti. Nuo pat seno tikrasis lipikas (lot. Galium verum) buvo naudojamas sūrių gamyboje – mat dėl lipiko poveikio sūris nusidažo ryškiai geltonai ir kvepia skaniai. O kaip tatai padaryti, aš nežinau, teks patiems pienus kaitinant išsiaiškinti. Džiovintų lipikų klodavo ir ant grindų, ir į gimdyvės lovą (ir patikėkit, yra manoma, kad sūnų šventoji Marija gimdė tvartelyje, kur guolis būtent lipikais buvo išklotas), žolės įsidėdavo į spintą, dar ir drabužiai vasara imdavo kvepėti, visos kandys, tarakonai ir kiti nelabieji išlakioja. Verta juk ir mums lipiką į spintas ar palovius susigrąžinti, tikrai.

Reklama

Įvairių rūšių lipikų dabar pilnos pievos, kiek akys užmato – vieni gelsvuoja, kiti baltuoja būriais, kiti kimba į sijonus, bet užtat visi kvepia nektarais, bites ir nosis iš proto varo. Avims tik va lipikas netinka, jų lyg medaus prisiėdusios snukio ligas gali įsitaisyti. Tada dūsauja kaip kokios moterėlės, būna labai liūdnais snukučiais, ausis nuleidusios, pilvais išsipūtusiais. Karvės lipikus užtat mielai ėda, nė kiek nedūsauja, savo pieną kvapniai skanina, bet štai kvaili asilai, kažkas iš anų kraštų pasakojo, į lipikų pusę nė kreivai nežiūri.

Ne vien dėl sūrio, ne vien dėl spintų, o dėl arbatos reikia lipikų prisipjauti. Kvapnios lipiko arbatos atsigėręs, lyg kokios saulės išgėręs, pamatysi, kad ir akys praplato, šviesiau pasidarė – mat lipikas gerina nuotaiką, gydo depresiją, piktus nervus nuramina, isteriškas moteris suvaldo ir nervuotus vyrus gerus padaro. Moteriškas tas kvapnus augalėlis – ne tik nervus ir iškrikusius hormonus taiso, bet ir itin gerai stimuliuoja medžiagų apykaitą, tad padės sulieknėti, vasarą juk labiausiai dribtelėjusių pilvų nesinori rodyt. Lipikai neleidžia atsirasti akmenų visur kur, šlapimtakius sutvarko, skatina šlapinimąsi ir uždegimus mažina.

Prancūzai lipikus naudoja kaip vaistą nuo epilepsijos ir isterijos, ir ypač tuomet, kai patys būna pasilpę, plonomis kojomis ir išbalusiais veidais, gumbais ir didelėmis mėlynėmis nuėję. Vokiečiai širdis ir kepenis gydosi, portugalai gaivinančius vasaros dažnai gėrimus taisosi, o suviduriavę ispanai skaudančius pilvus lipikais ramina.

Kai kurie kitų tautų daktarai skiria esant skydliaukės sutrikimams – reguliuoja hormonų trūkumus ar perteklius. Skydliaukei gydyti reikėtų ne tik arbatas ar gėrimus virtis, bet ir žalių sutrintų lipikų kuokštą ant pasmakrės kuo dažniau nakčiai užsidėti ar dar geriau – šviežių sulčių išsispausti, ant gūžio tepti.

Lipikų arbata iš kasos, kepenų kenksmingas medžiagas išvalo, reguliuoja limfmazgių sistemą, daug arbatos reikės gerti supūliavus inkstui, o labiausiai arbata tinkama, kai balsas yra kažkur pradingęs arba į gerklę ar liežuvį koks bjaurastis būna įsimetęs.

Augalas padės ne tik moteriškėms, bet ir rimtiems žmogėnams – jis veikia dar ir kaip tonizuojantis reikalas, todėl vyriškiai dar labiau smarkiai vyriški pataps. O tie žmogynai, katrie dar ir pypkę po senovei papsi, gali lipiko ir į tabaką įsidėti, dūmo žalos nesumažins, užtat trobos ir apylinkės kvepės labai kvapniai.

Lipikai tinka ir tiems žmogeliams, katriems nuo prigimimo viena akis į garinį, kita – į varinį, taip sakant, sužvairėjusiems: gal to reikalo ir neištaisys, bet blogiau tikrai nebebus.

Giedrės Bružienės FB puslapis - čia