Tėvų amžius negatyviai veikia palikuonių sveikatą – kuo vyresnis tėvas, tuo daugiau kenksmingų mutacijų vaikų genome,- teigia mokslininkai. Vaikų sveikatai įtakos gali turėti ir motinos amžius.
Daugiau mutacijų genome
Daugelis biologų mano, kad lytinių ląstelių: kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė neišvengiamai prastėja senstant gimdytojams.
Grupė mokslininkų palygino tėvų, motinų ir naujagimių genomus 78 islandų šeimose. Buvo vertinamos genomų mutacijos ir išskirtos naujagimių mutacijos, kurios nebuvo nustatytos tėvui ar motinai.
Tyrimo metu rasta, kad vaiko genomas turėjo vidutiniškai 60 mutacijų, kurios nebuvo nustatytos jo tėvams. Taip pat buvo pastebėta, kad mutacijų skaičius tiesiogiai priklausė nuo vaiko tėvo amžiaus. Dvidešimtmečiai tėvai palikuonims perduodavo apie 25 naujas mutacijas, o keturiasdešimtmečių vyrų vaikai savo genome turėdavo jau iki 65 mutacijų.
Motinos amžius vaikų genetinei sveikatai įtakos neturėjo. Vidutiniškai jos savo vaikams perduodavo po 15 mutacijų.
Taigi tėvui pasenus bent vieneriais metais, vaiko genome atsiranda dvi naujos anomalijos. Nuoseklus anomalijų kaupimas per daugelį metų gali tapti rimtų ligų priežastimis.
Šiuos su amžiumi susijusius dėsningumus mokslininkai aiškina tuo, kad vyrams senstant pirminių ląstelių spermatogonijų kokybė neišvengiamai blogėja, todėl vyresnio amžiaus vyrų palikuonys gali turėti daugiau mutacijų savo genome.
Ligos atsiradimą lemia vienos alelės mutacija
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas dr. Algirdas Utkus „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog kiekvienas žmogus turi apie 100 – 200 naujų mutacijų, kurių neturi tėvai: “Taigi galima teigti, kad visi mes esame mutantai.“
Naujos mutacijos gali būti ne tik „blogos“, t. y. lemiančios ligas, bet ir „geros“, kurios turi įtakos gebėjimams, atsparumui tam tikroms ligoms, išvaizdai ir t. t. Kuo vyresnio amžiaus tėvas, tuo didesnė rizika, kad vaikui bus genų mutacijos. Vyresnio amžiaus tėvas – tai 42 metų amžiaus ir vyresnis vyras.
„Tokios atsitiktinės (sporadinės) mutacijos dažniau būna dominantinės, t. y. ligos atsiradimą vaikui lemia vienos alelės mutacija. Žinoma keletas ligų, kai tokia sąsaja su vyresnio amžiaus tėvu yra nurodoma – tai Aperto sindromas (suaugę rankų ir kojų pirštai, kaukolės siūlių priešlaikinis sukaulėjimas ir deformuota kaukolė bei veidas, vidaus organų anomalijos), osifikuojantis miozitas (sukaulėjimo židiniai raumenyse) bei dar keletas genetinių ligų. Senstant silpnėja reparacinių sistemų veikla ir nesugebama ištaisyti genome atsiradusių klaidų. Sporadinių mutacijų atsiradimui turi įtakos ir aplinkos veiksniai: radiacija, cheminės medžiagos, virusinės infekcijos“, - informavo genetikas.
Vyresnio - 42 ir daugiau metų - amžiaus tėvams ir vyresnio amžiaus - 35 ir daugiau metų – moterims prieš planuojant nėštumą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Vaikų sveikatai įtakos turi ir motinos amžius
Motinos amžius vaikų sveikatai taip pat turi įtakos. Yra nustatyta, kad kuo vyresnė
moteris, tuo didesnė rizika, jog vaikui gali būti chromosominė liga. Tai yra susiję su lytinių ląstelių dalijimosi sutrikimu mejozės metu ir chromosomų pasiskirstymo sutrikimu.
„Pagrindinis tokio lytinių ląstelių dalijimosi ir kartu chromosomų skaičiaus sutrikimo rizikos veiksnys vaikui yra motinos amžius. Ši rizika akivaizdžiai didėja nuo 35 metų amžiaus. Vyresnio amžiaus moteris gali susilaukti vaiko, kuriam bus arba priedinė 21 chromosoma (Dauno sindromas), arba priedinė 18 chromosoma (Edvardso sindromas), arba priedinė 13 chromosoma (Patau sindromas), taip pat arba priedinė X chromosoma moteriškos lyties vaisiui (moteris turinti tris X chromosomas vietoje dviejų), arba priedinė X chromosoma vyriškos lyties vaisiui (vyras, turintis dvi X chromosomas ir vieną Y – Klainfelterio sindromas)“, - sakė dr. A. Utkus.
Profesoriaus pateiktais duomenimis, 20 metų amžiaus moteriai rizika susilaukti vaiko, sergančio Dauno liga, yra 1 iš 1450, o 35 metų amžiaus moteriai – 1 iš 350. Senstant tokia rizika dar labiau didėja ir 47 metų amžiaus moteriai ji yra 1 iš 30.
Todėl nuo 35 metų amžiaus moteriai rekomenduojama atlikti tyrimus nėštumo metu dėl padidėjusios chromosominių ligų rizikos jos vaikui.
Vyresnio amžiaus moteriai taip pat yra sunkiau ir pastoti bei dažnesni ankstyvi persileidimai, pvz., 40 metų amžiaus moteriai ankstyvo persileidimo rizika yra apie 30-40 proc.
Chromosominių ligų rizika vyresnio amžiaus moterų vaikams siejama su moters hormonų balanso sutrikimu, didėjančiu mejozės klaidų skaičiumi, reparacinių mechanizmų sutrikimu.
vlmedicina.lt
Šaltinis
https://www.meddaily.ru/article/23aug2012/star