Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Sveikatos sektoriui Europoje skiriama vis didesnė BVP dalis

vlmedicina.lt | 2013-01-29 15:03:47

Lietuvoje formuojant ir tvirtinant 2013-ųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, Europos Komisija paskelbė studiją „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m.“ (angl. „Health at a Glance: Europe 2012“). Tarp kitų temų joje analizuojama Europos Sąjungos (ES) šalių sveikatos priežiūros išlaidų struktūra ir pokyčių tendencijos.

Lentelė
Sveikatos priežiūros išlaidos

Studijoje teigiama, kad iki 2010 m. mažėjusi sveikatos sektoriui skiriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) procentinė dalis daugelyje ES valstybių stabilizavosi. 2010 m. ES valstybių narių sveikatos sektoriaus išlaidoms skiriamo BVP (nesvertinis) vidurkis buvo 9,0 proc. – gerokai didesnis už 7,3 proc. vidurkį 2000 m.

2010 m. didžiausią BVP dalį sveikatos sektoriui skyrė Nyderlandai (12 proc.), Prancūzija ir Vokietija (po 11,6 proc.). Tuo tarpu Lietuva dar atsiliko nuo ES vidurkio ir skyrė 7 proc.

Skaičiuojant sveikatos sektoriaus išlaidas vienam gyventojui per metus, daugiausiai lėšų iš visų ES valstybių narių skyrė Nyderlandai (3 890 eurų), Liuksemburgas (3 607 eurų) ir Danija (3 439 eurų). Antroje vietoje buvo Austrija, Prancūzija ir Vokietija, kurių sveikatos sektoriaus išlaidos vienam gyventojui sudarė kiek daugiau nei 3 000 eurų. Lietuvoje šios išlaidos buvo 972 eurų, tad gerokai atsiliko nuo Europos vidurkio – 2171 eurų.  Mažiausiai lėšų skyrė Bulgarija ir Rumunija – apie 700 eurų.

Lietuvoje sveikatos priežiūra finansuojama daugiausia PSDF lėšomis. Jo projektą kasmet rengia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), o PSDF biudžetą įstatymu kasmet tvirtina Seimas.

Pažvelgus į šių metų daugiau nei 4,1 milijardo litų PSDF biudžetą (2012 m. biudžetas buvo arti 3,9 milijardo litų), šiek tiek didesni skaičiai bylotų, kad siekiama užtikrinti nemažėjantį finansavimą, išlaikyti pasiektą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo lygį, kad žmonės gautų ne mažiau paslaugų nei iki šiol.

Numatoma, kad šiemet išlaidos sveikatos apsaugai Lietuvoje sudarys 12,5 proc. visų valstybės išlaidų, apimančių nacionalinį biudžetą, Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) ir PSDF biudžetus.

Kaip teigia VLK direktorius Algis Sasnauskas, sveikatos priežiūros paslaugų finansavimui didelės įtakos turėjo ekonominės ir finansinės krizės padariniai, kai buvo mažinami metiniai PSDF biudžetai, dėl to, kaip ir daugelyje ES šalių, teko sumažinti finansavimą praktiškai visoms sveikatos priežiūros sritims.

VLK primena, kad pernai metų pabaigoje Seime įstatymu patvirtintas 2013 metų PSDF biudžetas yra beveik 136 mln. litų arba 3,4 proc. didesnis nei planuotas 2012 metams, tačiau 3,1 proc. mažesnis, nei 2012 m. faktinės PSDF išlaidos. Dėl to bus sudėtinga užtikrinti jau pasiektą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams. Taigi šiais metais būtina ieškoti papildomų finansinių galimybių, peržiūrėti esamus finansinius resursus, svarstyti ir dėl naujų PSDF biudžeto pajamų šaltinių.

 

Įvertinus Europos Komisijos leidinyje „Apie sveikatą glaustai: Europa 2012 m. (angl. Health at a Glance: Europe 2012) pateiktus sveikatos priežiūros finansavimo duomenis ir šiandieninę situaciją Lietuvoje, pastaroji vertintina kaip stabili.

Vis tik reikėtų pastebėti, kad pagal tai, kiek sveikatos apsaugai skiriama nuo BVP, mūsų šalyje dar yra nemažas atotrūkis, palyginus su ES vidurkiu. Analizuojant pastarųjų metų duomenis, matyti, jog dėl žymaus BVP kritimo šis rodiklis buvo padidėjęs, tačiau dabar vėl grįžta į ikikrizinį lygį. Higienos instituto prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2007 m. bendrų išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP Lietuvoje sudarė 6,22 proc., 2008 m. – 6,61 proc., 2009 m. – 7,53 proc., o nuo 2010 m. mažėjo ir sudarė 7,11 proc., o 2011 m. – 6,89 proc.

 vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų