Sveikatos psichologija
Dar praeitame amžiuje psichologai atkreipė dėmesį į ryšį tarp žmogaus emocinės būsenos ir fiziologinių procesų. Dabar jau įrodyta, kad sveikata arba liga yra tam tikra biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių sąveika.
Žmogus – socialinė būtybė, be socialinių sąlygų jis nesivystytų kaip asmenybė. Nuo pat gimimo žmogus auklėjamas ir formuojamas šeimoje, ugdymo įstaigose, mokykloje, darbe, visuomenėje. Koks jis bus, iš vienos pusės priklauso nuo socialinės aplinkos, o iš kitos – nuo biologinio paveldimumo.
Teisingai organizuota visuomenė yra geriausia mokykla vystytis sveikam, kūrybingam, pilnaverčiam žmogui. Šito negalime pasakyti apie šiuolaikinę visuomenę: joje prikurta surogatinių idealų (pinigai, statusas, palaidumas, žalingi įpročiai ir t.t.), neturinčių nieko bendra nei su sveikata, nei su žmoniškumu.
Maža to, tie netikri idealai yra žmonių vidinių prieštaravimų ir vidinės įtampos priežastis, kuri savo ruožtu yra daugelio kūno negalavimų priežastis. Sveikatos psichologija, atvirkščiai – formuoja humanistinius idealus: kai svarbūs visi ir kiekvienas atskirai, kai remiamasi bendražmogiškais dorovės principais ir palaikoma sveika emocinė atmosfera.
Pažvelkime, kaip sveikatos psichologija aiškina svarbiausius sveikatos klausimus.
Kokios gali būti ligos priežastys?
Žmogus – sudėtinga sistema, todėl ligą gali sukelti daug faktorių:
biologiniai (pvz., virusai, bakterijos, struktūriniai defektai, genetika);
psichologiniai (emocijos, įsitikinimai, elgesys);
socialiniai (elgesio normos, šeima, darbas, priklausymas tam tikroms socialinėms grupėms ir t.t.).
Kas atsakingas už ligą?
Žmogus – ne pasyvi auka. Atsakomybė už ligą atsiranda supratus ryšį tarp savo elgesio ir ligos atsiradimo. Ir tai ne tik atsakomybės klausimas: tai suprasdamas, žmogus gali koreguoti savo elgesį ir tuo pačiu panaikinti ligos priežastį.
Kaip gydyti ligas?
Gydymas turi būti vientisas, kompleksinis (holistinė medicina), o ne tik atskirų biologinių pokyčių gydymas, kurie pasireiškia ligos atveju. Kompleksinis gydymas apima elgesio pakeitimus (pvz., mityboje, režime, žalingų įpročių atsisakymu) ir įsitikinimų korekcijas – būtinai suderinant juos su medicininėmis rekomendacijomis.
Kas atsakingas už gydymą?
Kadangi gydo žmogų, o ne tik konkretaus organo susirgimą, reiškia – ne tik gydytojas, bet ir pacientas yra atsakingas už visišką savo pasveikimą. Jis turi aktyviai prisidėti prie savo sveikimo (laikydamasis rekomendacijų, keisdamas savo elgesį ir įsitikinimus).
Koks ryšys tarp sveikatos ir ligos?
Tai tarsi du poliai: gerovės poliuje dominuoja sveikata, o priešingame poliuje – liga. Artėjant prie ligų poliaus, daugėja destrukcinių procesų, kurie pasireiškia charakteringais simptomais ir negalavimais. Svarbiausias sveikatos palaikymo faktorius – sveika gyvensena, o kitaip tariant – ne tik geros sveikatos palaikymas, bet ir nekenkimas sveikatai.
Koks ryšys tarp psichikos ir kūno?
Tiesioginis: psichika ir kūnas nuolat sąveikauja. O štai informacinis bumas, gyvenimo ritmo spartėjimas, negatyvi žmonių tarpusavio santykių dinamika (vienatvė, uždarumas, socialinio palaikymo ir bendrų tikslų nebuvimas ir t.t.) bei kiti patogeniniai šiuolaikinio gyvenimo ypatumai veda į emocinę įtampą, kuri ir tampa viena iš įvairių ligų atsiradimo priežasčių.
Statistika teigia: negatyvių psichinių faktorių augimas lemia, kad visiškai psichologiškai sveikų žmonių tėra apie 35% . O tarp besikreipiančių į medicinines įstaigas su įvairiais nusiskundimais žmonių – ne mažiau kaip 30% (o kai kuriais duomenimis - iki 50%) yra iš esmės sveiki žmonės, kuriems reikalinga tik tam tikra emocinės būsenos korekcija.
O jei tiksliau, reikalingas platesnis požiūris ir nuoširdus noras padėti. Beje, galima tik stebėtis psichologine ir dvasine žmonių stiprybe: nuo 22% iki net 89% žmonių prie sunkių ar traumuojančių gyvenimo aplinkybių adaptuojasi savarankiškai! Tačiau nemažai ir palūžta, nes žmogaus psichika taip turi pakantumo ribas.
Sveikatos psichologija moko ne tik sveikai gyventi, bet ir giliau suprasti ligų atsiradimo priežastis. Žmogaus gyvenimas ir gera sveikata – didžiausia visuomenės vertybė, todėl ne tik pats žmogus turi rūpintis savo sveikata, bet ir visuomenės gyvenimas turi būti organizuotas taip, kad dominuotų visapusiškai sveika gyvensena.
Ar sutinkate?
Susiję straipsniai
