Lapkričio 29 – 30 dienomis Vilniuje vykusioje metinėje Sveikatos forumo konferencijoje „Sveikatą 2020 metams kuriame šiandien“ ieškota atsakymų į du svarbiausius sveikatos priežiūros sistemai klausimus: pirmąjį – kur esame, kokia situacija šiandien, ir antrąjį – kokia kryptimi turėtume eiti, kokia sveikatos sistema turėtų būti 2020-isiais metais. Ypatingas dėmesys konferencijoje skirtas šlubuojančiai komunikacijai tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų organizacijų, taip pat – mediciną keičiančioms naujausioms sveikatos technologijoms, jų vertinimui, integracijai į sveikatos priežiūros sistemą.
Būtina kalbėtis ir susitarti
„Sveikata 2020“ – nauja Europos visuomenės sveikatos politikos strategija. Ja siekiama užtikrinti valdžios ir visuomenės veiklą – pagerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę, sumažinti nelygybę sveikatos srityje, stiprinti visuomenės sveikatą bei užtikrinti, kad ji būtų orientuota į žmogų – teisinga, tvari ir aukštos kokybės“, – organizatorių laikraščiui „Sveikatos forumas“ teigė pranešimą „PSO sveikatos 2020 m. strategija ir jos kūrimo eiga“ konferencijoje skaičiusi Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro vadovė Zsuzsanna Jakab.
Sveikatos priežiūros sistema ypatinga tuo, kad joje susipina pačios įvairiausios visuomenės gyvenimo sritys, ją veikia daugybė faktorių ir interesų – politiniai, ekonominiai, socialiniai, technologiniai, net kultūriniai. Sistema, mėgindama atitikti besikeičiančios visuomenės poreikius, turi nuolat keistis pati ir suderinti nelengvai suderinamus įvairių grupių interesus. O tai padaryti įmanoma tik atviru dialogu ir susitarimu tarp gyventojų, gydytojų, gamintojų, mokslininkų ir politikų.
Konferencijos dalyviai pripažįsta, kad dialogo tarp šių ir kitų grupių, kryptingo darbo Lietuvoje yra mažai ir tai lemia šiandieninę sveikatos priežiūrą – brangią ir nepakankamai efektyvią. Tačiau viliamasi, kad Sveikatos forumas turėtų dialogą išjudinti ir tapti susitarimų dėl sveikatos priežiūros sistemos ateities pagrindu.
„Pagrindinis Sveikatos forumo tikslas – geresnė gyventojų sveikata ir ilgaamžiškumas, – pabrėžia Sveikatos forumo Tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Vilius Grabauskas. – Sveikatos priežiūros sistema pernelyg sudėtinga ir įtraukia daug sričių, kurios tik plėtojamos visos kartu gali duoti tenkinantį rezultatą. Todėl Sveikatos forumas veikia kaip platforma, padedanti plėtoti inovatyvių sveikatos priežiūros procesų kūrimą ir vystymą bei užtikrinanti bendradarbiavimą, ieškant Lietuvai tinkamiausių sveikatos politikos ir strategijos krypčių“.
Būtina vertinti sveikatos technologijas
Mediciną keičiančios ligų diagnostikos ir gydymo technologijos nuolat plečia pagalbos pacientams ribas. Kartu su anksčiau daugeliu atvejų neregėtomis gydymo galimybėmis jos atneša ir naujus iššūkius – būdamos sudėtingos ir brangios, naujosios technologijos prisideda prie nuolatinio sveikatos paslaugų brangimo. Dėl šių priežasčių šiandienos ir
ateities medicinai kaip niekada būtinas efektyvus sveikatos priežiūros administravimas, poreikių vertinimas, prognozavimas.
„Pastaruosius kelis dešimtmečius sveikatos priežiūros technologijų naudojimas augo itin sparčiai. Įranga modernėjo, o dėl staigaus naujų technologijų ir žinių augimo tapo nebeįmanoma suspėti su medicinos pažanga. Be to, iškilo būtinybė stabdyti neefektyvių sveikatos priežiūros technologijų diegimą, kol neįrodyta reali pastarųjų nauda, taip pat neleisti pakeisti vertingų, efektyvių diagnostikos ir terapinių procedūrų naujomis technologijomis, negalinčiomis pasiekti geresnių rezultatų, o tik eikvojančiomis sveikatos priežiūrai skirtas lėšas“, – konferencijoje teigė Sveikatos priežiūros technologijų vertinimo europinio bendradarbiavimo tinklo „EUnetHTA“ vadovas profesorius Finn Børlum Kristensen.
Profesoriaus teigimu, naujųjų technologijų vertinimo srityje Lietuva žengia dar tik pirmuosius žingsnius, bet tai nereiškia, kad technologijos mūsų šalyje naudojamos neefektyviai. Visgi jis atkreipia dėmesį – technologijų naudos, kaštų aspektus vertinti būtina, ir Lietuva čia galėtų pasinaudoti sėkminga Šiaurės šalių – Danijos, Suomijos, Švedijos patirtimi.
„Išskirčiau du svarbius dalykus, kuriuos plėtojame Danijos sveikatos technologijų vertinimo srityje. Pirmasis – vertiname ne tik klinikiniu, bet ir pasekmių pacientui aspektu. Mes visada ieškome balanso tarp ekonominių pasekmių gydymo įstaigai ir pacientų poreikių. Turime sukūrę sveikatos technologijų vertinimo metodiką ligoninėms – ja naudojantis galima atsirinkti efektyviausius sprendimus, taikant modernias technologijas kiekvienu atskiru atveju“, – sakė mokslininkas.
Kas ligoninėje svarbiausias?
Pacientų organizacijos gimsta ne iš gero gyvenimo. Dažniausiai jos įkuriamos vienokia ar kitokia liga sergančių žmonių, norinčių apginti savo ir savo nelaimės brolių interesus – gauti tinkamą gydymą ir priežiūrą. Be to, jos primena vieną paprastą, bet kai kuriose mūsų sveikatos priežiūros įstaigose pamirštą tiesą – svarbiausias žmogus ligoninėje yra ne vadovas, ne gydytojas ir ne slaugytojas. Tas žmogus yra pacientas.
Asociacijos „Sveikatos forumas“ sekretoriato vadovė dr. Liudvika Starkienė pabrėžia – Lietuvoje trūksta susikalbėjimo tarp sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų, mat labai skiriasi šių dviejų grupių turimos žinios, organizaciniai gebėjimai. O kitų Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad sveikatos priežiūros sistema sėkmingai ir efektyviai gali veikti tik tuomet, kai sprendimų priėmime dalyvauja patys pacientai. „Sėkminga šalių, kurių pacientų organizacijų veikla turi gilias ilgametes tradicijas, patirtis rodo, kad šią apmaudžią problemą gali išspręsti tik patys pacientai – nuomonės lyderiai, galintys aplink save suburti pacientus ir perduoti jiems patirtį bei žinias. Pacientų organizacijos dirba svarbų, bet dažnai nematomą darbą. Labai svarbu, kad visuomenė daugiau sužinotų apie jų veiklą, džiaugsmus ir rūpesčius“, – teigia dr. Liudvika Starkienė.
Europos onkologinių pacientų koalicijos valdybos narys Šarūnas Narbutas
priduria, kad Lietuvos pacientų organizacijos labai skirtingos, kaip ir skirtingi jas įkūrę žmonės.
„Deja, dalis tų organizacijų, asociacijų turi problemų – vienos, įsivaizduojama, „sėdi farmacininkų kišenėse“, kitas galima apibūdinti – „vieno žmogaus šou“. Daugelis jų atstovų nepakankamai žino sveikatos priežiūros sistemos ypatumus, o juk pastarieji, siekdami lygiaverčio dialogo su biurokratais, politikais ir kitomis pacientų organizacijomis, patys turi būti neblogi politikai, šiek tiek teisininkai, šiek tiek psichologai, šiek tiek vadybininkai. Visgi dauguma organizacijų supranta minėtus poreikius ir juda į priekį.“, – teigė Š. Narbutas.
Pašnekovas pabrėžia – labai svarbu, kad pacientai būtų sprendimų priėmimo centre. „Europoje įprasta ir būtina praktika, kad priimant sveikatos priežiūros sprendimus, svariai dalyvautų pacientų atstovai, kad tie sprendimai nebūtų „nuleidžiami iš viršaus“. O pas mus sveikatos apsaugos biurokratai į pacientų atstovus dažnai vis dar žiūri iš aukšto“, – sakė jis.
Kairė ranka ne visada žino, ką daro dešinė
Š. Narbutas išskiria ir kitą Sveikatos priežiūros sistemos ydą. Jo teigimu, dalį ligoninių ir institutų šiandien galima palyginti su atskiromis kunigaikštystėmis, besivaržančiomis dėl geresnio finansavimo ir nesidalinančiomis informacija, dalinai ir dėl netinkamo teisinio reguliavimo.
„Pavyzdžiui, iki 2009 m. turėjome Nacionalinį vėžio registrą. Sugriežtinus asmens duomenų naudojimą reglamentuojančius teisinius aktus, nebuvo sukurtas mechanizmas, kaip skirtingų ligoninių pacientų duomenis sujungti į vieną registrą. Taigi trūkstant kalbėjimosi tarp institucijų, visi šiandien turi savo duomenis, bet negali jų sudėti į vieną vietą. O apibendrintus duomenis žinoti labai svarbu. Ligonių kasos, turinčios apmokėti gydymo paslaugas, negali planuoti, prognozuoti, kiek pinigų reikės kitais metais. Taip pat neaišku, ar jau paskirti pinigai naudojami efektyviai, ar ten, kur labiausiai reikia. Nežinant susirgimų skaičiaus, neįmanoma vertinti, kiek efektyvios vėžio patikros programos – gal jas reikia koreguoti?“, – sakė Š. Narbutas.
Atskiros ligoninės ir kitos institucijos įvairiais būdais dalyvauja europiniuose sveikatos projektuose. Tačiau neturint patikimų duomenų, dalyvavimas projektuose tampa nebeįmanomas, nebeįmanoma gauti ir finansavimo.
„Kenčiama ir dėl to, kad nebeprisidedama prie europinės politikos įgyvendinimo. Nebeužtenka žinoti, kiek ir kokių pacientų yra tavo ligoninėje, reikia žinoti, kiek jų visoje Lietuvoje“, – kalbėdamas apie onkologinių ligų gydymo projektus pabrėžė Š. Narbutas.
Mindaugas Savickas