Protiniai dantys – traukti ar palikti?

Apie protinius dantis visuomenėje sklando įvairios nuomonės. Svarstoma, ar išdygus juos iš karto šalinti, ar sugedus gydyti, ar tiesiog palikti ramybėje. Medicinos centro „Northway“ burnos chirurgė Ieva Gendvilienė teigia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl atsakymą, ką daryti, sužinosite tik apsilankę pas specialistą.

Jeigu protiniai dantys yra pilnai išdygę burnos ertmėje, sveiki bei kontaktuoja su priešingo žandikaulio protiniu dantimi, jie yra laikomi trečiaisiais krūminiais dantimis ir atlieka įprastinę kramtymo funkciją.

„Jei protiniai dantys atlieka kramtymo funkciją ir pacientas geba juos kokybiškai išsivalyti, tokių dantų nešaliname“, – teigia gydytoja.

Pasak jos, itin svarbi gera protinių dantų priežiūra, nes jie yra silpnesni nei kiti nuolatiniai dantys. Protinių dantų užuomazgos formuojasi, kai vaikui yra 6-14 metų, tad jų kokybinei sudėčiai bei anatominei sandarai įtakos turi vartojamas maistas, persirgtos ligos, vitaminų ir mineralų vartojimas. Palyginimui – visų kitų dantų užuomazgos susiformuoja vaisiaus stadijoje.

„Kitas svarbus dalykas – greta šių dantų esančios minkštųjų audinių struktūros. Protinius dantis prižiūrint netinkamai, vystosi minkštųjų audinių uždegimas, kuris gali grėsti sunkiomis komplikacijomis“, – perspėja specialistė.

Protiniai dantys išdygsta ne visiems. Pasak statistikos, apie 20 proc. žmonių visai neturi protinių dantų užuomazgų. Manoma, kad evoliucijos eigoje protinių dantų neturėtų likti. Dėl pasikeitusių mitybos įpročių, daugėjant termiškai apdoroto maisto, kurio nereikia graužti ir stipriai kramtyti, mažėja žandikaulis, nes kaulinis audinys greičiau nei dantys prisitaiko prie pokyčių. Tačiau dėl vietos trūkumo vis dažniau ir protiniai dantys lieka neišdygę arba jie išdygsta tik dalinai.

Ievos Gendvilienės teigimu, protiniai dantys yra šalinami dėl įvairių priežasčių: dėl to, kad yra nepagydomai pažeisti, netaisyklingai išdygę, aplink juos kaupiasi minkštasis apnašas, formuojasi apydančio audinių uždegimai, pūlynai (kai pūlių prisirenka į minkštųjų audinių tarpraumeninius tarpus), dėl jų formuojamų cistų, gretimų dantų gadinimo, ortodontiniu tikslu, kartais net dėl navikinių procesų. Kiekvienu atveju, ar dantis reikia šalinti ir kada geriausia tai atlikti gydytojas aptaria su pacientu individualiai. Labai svarbu žinoti, kad kuo ilgiau protiniai dantys išlieka burnoje, tuo didesnė rizika atsirasti patologijai, taip pat dėl šaknų formavimosi, gretimų struktūrų bėgant laikui sudėtingėja ir jų šalinimo procedūra. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad pašalinus protinius dantis, apie 90 proc. atvejų pagerėja gretimų dantų būklė. „Tačiau svarbu žinoti, kad protinių dantų nerekomenduojama šalinti anksčiau nei 17 metų amžiaus, nes gali būti pažeistos žandikaulių augimo zonos“, - pabrėžia gydytoja.

„Jei šalinami retinuoti (pilnai susiformavę, bet dėl įvairių priežasčių neišdygę) protiniai dantys, tam, kad kuo mažiau būtų traumuojamos gretimos struktūros, operacijos metu atliekami pjūviai, dažnai tenka gręžti kaulą ir dalinti dalimis patį dantį, po to tuos pjūvius užsiūti. Kiekvienas gydytojas norėtų nuraminti, kad bijoti neverta, tačiau baimė yra natūralus jausmas, dažnai lydintis chirurgines intervencijas. Gera žinia ta, kad bendraujat su gydytojais anesteziologais, net labai stiprią baimę galima sėkmingai numalšinti, arba pacientą tiesiog užmigdyti ir pažadinti jau po atliktos operacijos“, - pasakoja chirurgė.

Pasak jos, svarbiausia yra užmegzti ryšį su pacientu ir pelnyti jo pasitikėjimą, kas didžiausia dalimi lemia gydymo sėkmę bei pagerina paciento savijautą operacijos metu ir po jos.

„Siekiant sumažinti komplikacijų skaičių ir riziką, rekomeduojama dėl protinių dantų šalinimo kreiptis į gydytojus specialistus – burnos chirurgus, veido ir žandikaulių chirurgus arba periodontologus, kurie ne tik geriausiai moka atlikti šią procedūrą, bet ir, esant būtinybei, geba susitvarkyti su iškilusiomis komplikacijomis“, - pataria I. Gendvilienė.