Sunegalavote keliaudami užsienyje: kokių klaidų nekartoti?

Populiariausios kryptys tarp keliautojų, norinčių pratęsti ar prisišaukti vasarą, išlieka Turkija ir Egiptas. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šias kryptis besirenkantys keliautojai dažniausiai vyksta ramiai praleisti atostogas, tačiau ir ramus poilsis keliautojų neapsaugo nuo sveikatos sutrikdymų, o įvykus nelaimei ne visi pacientai žino, kur kreiptis ir kaip elgtis.

Reklama

„Turkijoje registruojamų sveikatos sutrikimų augimas matomas jau nuo gegužės mėnesio, o pikas pasiekiamas vasaros mėnesiais bei rugsėjį, nemažai tokių įvykių fiksuojama ir spalį. Tuo tarpu Egipte sezonas prasideda nuo spalio ir tęsiasi iki pat vasaros, o daugiausia įvykių fiksuojame kovo mėnesį“, – teigia BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Anot jo, tiek Turkijoje, tiek Egipte, kur negalioja Europos sveikatos draudimo kortelė, keliautojų sveikatos sutrikimai gana panašūs. Panašios ir klaidos, kurias, mėgindami gauti sveikatos specialistų pagalbą, padaro keliautojai.

„Sveikatos sutrikdymai abiejose šalyse varijuoja nuo lengvo negalavimo iki komplikuoto sutrikimo, kartais pasibaigiančio mirtimi. Visgi dažniausiai pasitaiko karščiavimas, peršalimas, virškinimo sistemos ligos. Taip pat patiriama galūnių traumų ar lūžių. Vidutinė žala tokiais atvejais siekia 70–100 eurų. Maždaug tiek kainuoja gydytojo iškvietimas, apžiūra, taip pat vaistai. Jei situacija sudėtingesnė ir tenka gultis į ligoninę ar daryti operaciją, sumos gali būti keturženklės ar net penkiaženklės“, – sako R. Grizickas.

Jo teigimu, viena dažniausių klaidų, kurią daro sunegalavę draudimą turintys keliautojai, – pamiršta iš karto susisiekti su draudimo bendrovės atstovais toje šalyje.

„Sunegalavę prieš kreipdamiesi į gydymo įstaigą, būtinai turite susisiekti su draudimo kompanijos partneriais. Tiek Turkijoje, tiek Egipte bendravimas su gydymo įstaigomis vyksta per draudimo bendrovės partnerius esančius šiose šalyse. Būtent jie, o ne viešbučio gydytojas, administracijos personalas ar kelionių agentūros gidas gali organizuoti nemokamą nuvežimą iki artimiausios gydymo įstaigos, patarti, į kurią gydymo įstaigą kreiptis tam, kad draudimas padengtų patirtas išlaidas“, – teigia R. Grizickas.

Nemažai nesusipratimų kyla dėl to, kad sunegalavę keliauninkai patys ieško medicininės pagalbos, kartais savo nuožiūra kreipiasi ir į privačius medicinos centrus.

„Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos, tačiau jei patys ieškote pagalbos, žinokite, jog medicinos paslaugų įkainiai privačiuose centruose gali skirtis dvigubai, trigubai ir tokias sąskaitas privalo apmokėti pats pacientas. Pasitaiko, kad pacientams skiriamas nepagrįstai didelis kiekis tyrimų, net ir nesunkiai susirgus tiriama viso organizmo būklė, o į sąskaitą įtraukiamos kelios gydytojo konsultacijos. Todėl pirmiausia ir reikia susisiekti su draudimo bendrovės atstovais“, – aiškina BTA atstovas.

Draudimo bendrovės statistika byloja, kad abiejose šalyse dominuoja negalavimai, susiję su karščiavimu (10 proc.) bei virškinimo sistemos problemos (13 proc.)

„Dažniausiai apsinuodijimo simptomai atsiranda suvalgius nešviežio ar organizmo netoleruojamo maisto. Kelionėse žmonės nori paragauti kuo įvairesnio maisto, bet nepagalvoja, jog jų skrandžiui egzotiškais maistas gali ir netikti arba būti ruošiamas ne pačiomis higieniškiausiomis sąlygomis. Kitas pavojus – saiko neturėjimas, kuris pastebimas atostogaujant viešbučiuose, kur „Viskas įskaičiuota“. Žmonės tiesiog persivalgo arba negalėdami atsispirti maisto gausai valgo visiškai nesuderinamus produktus“, – skrandžio sutrikimų priežastis vardija BTA Žalų reguliavimo departamento gydytoja-ekspertė Raminta Gaidelytė.

Ūmus apsinuodijimas pasireiškia skrandžio, žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais ir karščiavimu.

„Mikrobams patekus į organizmą pirmieji simptomai gali atsirasti po 2–72 val., o paprastas apsinuodijimas trunka 2–3 d. Esant tokiai situacijai patariama laikytis dietos, nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Būtina gerti daug negazuoto vandens. Net jei pykina ir nieko nesinori, reikia stengtis bent po truputį atsigerti. Viduriavimo nereikia stabdyti vaistais, tuo labiau gerti antibiotikų. Pykinimo slopinti taip pat nepatariama, atvirkščiai patartina vėmimą sukelti dirbtinai“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, geriausia apsinuodijimų prevencija – rankų plovimas, nepersivalgymas ir atsakingas požiūris į vartojamus maisto produktus.

Bet kuriuo metų laiku vykstant atostogauti reiktų nepamiršti pasiimti ir vaistinėlę, kurioje būtinai reiktų turėti:

• vaistų nuo skausmo ir uždegimo;
• vienkartinį šalčio paketą, purškiklį ar gelį. Praverčia traumų atveju, susimušus, įkandus vabzdžiams;
• karščiavimą mažinančių vaistų;
• virškinimo sutrikimams gydyti skirtų aktyvintos anglies tablečių, vaistų nuo rėmens, virškinimo fermentų;
• tvarsliavos, pleistrų.