Sula – pavasarinis energijos šaltinis

Pavasaris ne vieną sugundo paskanauti klevų ar beržų sulos. Nuo senų laikų žinoma, kad suloje yra vitaminų bei mineralinių medžiagų. Pagal beržo sulos tekėjimą žmonės spėdavo, kokia bus vasara: jei teka daug sulos – bus lietinga, jei mažai – sausa.

Sula primena vaikystę

Baubliuose gyvenantys Danguolė Gibišienė su vyru Rudolfu jau apie penkiolika metų pavasariais tekina sulą.

- Kai buvau dar vaikas, parnešti pritekėjusią sulą buvo mano darbas. Kartais būdavo dar ir sniegas nenutirpęs, todėl indas po nakties su sula būdavo šaltas, šaltas, o latakėlis, kuriuo tekėdavo sula, - net apšalęs. Neši namo sulą ir galvoji, kad tik nepargriūtum, - prisiminimais dalinosi pašnekovas. Jo prisiminimuose išlikęs ir beržo pumpurų skonis, kuriuos pavasarį mėgdavęs pakramtyti.

R.Gibiš turi išsaugojęs senelio grąžtą, kuriuo jis pragręždavęs medžius sulai tekinti. Senelio grąžtas - gerokai storesnis už dabar R.Gibiš naudojamą.

D.Gibišienės nuomone, beržas – labai vertingas augalas. Vartojama ne tik beržo sula, bet ir pumpurai, lapai, ant beržo augantis grybas. Beržo sulos D.ir R.Gibiš šeima prisitekina tiek, kad jos užtenka iki kito pavasario. Norėdami išlaikyti beržo sulą ilgesniam laikui, ją užraugia: į 3 litrų stiklainį įdeda 2 arbatinius šaukštelius cukraus ir 2 griežinėlius citrinos. Taip paruoštą sulą 3 dienas laiko kambaryje. Vėliau citriną ištraukia, o stiklainį uždaro metaliniu dangteliu. Yra bandę uždaryti plastikiniais dangteliais, tačiau tada sula blogai laikosi.

Raugiant sulą galima įdėti ir melisos bei daugiau cukraus – tada gaunamas gėrimas, primenantis limonadą.

R.Gibiš taip pat pamena, kaip beržo sula kubile būdavo užpilama ir avižomis. Namiškiai, norėdami pasisemti sulos, į šoną nubraukdavo avižas, kurios sudygusios uždengdavusios visą paviršių.

Sulą laikydavo šaltoje patalpoje ir jos užtekdavo iki šienapjūtės. Kai giminės atvykdavo padėti pjauti šieno, vis prašydavo sulos, kurią jie laikydavo gardumynu.

Dabar D.ir R.Gibiš beržų sulą vartoja ir vietoj vandens naminei duonai kepti bei kavai virti. Verdant kavą sulai nereikia leisti užvirti. Šviežia sula greit surūgsta, todėl galima ją užšaldyti. Ją atšildžius skonis nesikeičia.

„Dar iš senų laikų išlikęs gražus ir prasmingas palinkėjimas: kad būtų seno derliaus duonos su šviežia sula. Ne visi žmonės užtekdavo savo rugių iki naujo derliaus. Viskas vyko gamtos ritmu iki pavasario“, - sakė pašnekovė.

R.Gibiš berže skylę sulai tekėti gręžia pietų pusėje - toje pusėje esą net medžio rievės kiek platesnės. Sula tekinama iki to laiko, kol pradeda sprogti ievos. Baigus tekinti sulą, skylė užtaisoma mediniu kaiščiu, kad medis nepradėtų pūti. Padaryta skylė užauga per dvejus metus. Antrus metus iš to paties medžio leisti sulos nepatariama.

Leidžiant sulą indas pridengiamas tinkleliu, kad neprikristų vabzdžių.

Sulos nauda niekas neabejoja

Klevų sula pradedama tekinti porą savaičių anksčiau, nes tamsūs medžio kamienai greičiau įšyla ir medžio sultys pradeda anksčiau judėti medžio kamienu. Klevų sultys turi 4 proc. cukraus, beržų – 1 – 2 proc.

Suloje yra vitaminų C, PP, sacharidų, druskų, kalcio, kalio, geležies, organinių rūgščių ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų. Kad beržų sula tikrai yra vertingas gėrimas, patvirtino ir Lietuvos dietologų draugijos viceprezidentė Jūratė Dobrovolskienė.

„Žmogus, gerdamas sulą, gauna kalio, kuris reikalingas kraujotakai. Ją geriant gaunama ir kalcio, kuris leidžia organizmui normaliai funkcionuoti. Vitaminas C taip pat labai reikalingas žmogui. Pavasarį bulvėse ar morkose jo lieka mažai. Suloje yra ir B grupės vitaminų. Geriausia gerti šviežią sulą. Pramoniniu būdu Lietuvoje ji nėra konservuojama. Žmonės patys ieško būdų, kaip ją ilgiau išlaikyti“, - sakė J.Dobrovolskienė.

Tačiau, pasak pašnekovės, leidžiant sulą reikėtų nepamiršti ir higienos reikalavimų. Kartais žmonės ją laiko netinkamose sąlygose ar induose.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė taip pat teigė, kad beržo sula - natūralus, naudingas gėrimas. Ji pastebėjo, kad beržo sula, tekėdama medžio kamienu, tarsi išfiltruojama per anglies filtrą – todėl nieko nuodingo ten negali būti. Sula iš medžio pasisavina cukraus, mineralinių bei rauginių medžiagų. Sula turi ir dezinfekuojančių medžiagų. O tai - gerai inkstų ir šlapimo šalinimo sistemai.

Jos nuomone, sulos tikslinga užsišaldyti. Tai padaryti galima ir plastikiniuose buteliuose.

Manoma, kad sula tinka organizmui stiprinti trūkstant vitaminų, gydant skrandžio žaizdas, sergant bronchitu, artritu, radikulitu bei kitomis ligomis. Sula padeda pašalinti iš organizmo šlakus, toksinus, druskų sankaupas, akmenis.

Sula gali būti vartojama ir odos ligoms gydyti. Vietoj vandens ja galima praustis, kai yra spuogų ar pigmentinių dėmių. Kad geriau augtų, sula gali būti skalaujami plaukai.

Vyrauja nuomonė, kad gydantis sula per dieną jos reikia išgerti apie 2 litrus, o kitais atvejais - po stiklinę tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio.