Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Suaugusiųjų nuskriaustiems vaikams psichologinę pagalbą teikia šunys

Daiva Ausėnaitė | 2015-05-07 00:01:57

Unikaliame SOS vaikų kaime glaudžiasi suaugusiųjų nuskriausti vaikai. Juos paliko, mušė, išnaudojo. Kiekvienas nuo tokio gyvenimo pabėgęs vaikas, pasak Vilniaus SOS vaikų kaimo direktoriaus Gedo Batulevičiaus, praranda gebėjimą verkti. Prieš trejus metus pas šiuos vaikus užsuko kaniterapijos specialistai su dideliais, gražiais šunimis. Tiek laiko SOS mamos, kaniterapeutai, kiti specialistai stebi mažus ir didelius stebuklus, kuriuos padaro specialiai apmokyti šunys terapeutai.

Kaniterapija
Šunys gali padėti vaikams susitvarkyti ir fiziologines problemas, atsiradusias dėl psichologinių traumų. Organizatorių nuotr.

Užsiėmimai su šunimis

Giedrė Vaičiūnienė SOS vaikų kaime apsigyveno prieš pustrečių metų, prieš dvejus metus tapo SOS mama. Dabar jos šeimoje gyvena keturi berniukai ir dvi mergaitės. Mažiausiam vaikui - ketveri, vyriausiai mergaitei - 13 metų.

„Prieš porą mėnesių turėjome labai malonius penkis šeštadienius, kai į mūsų šeimą ateidavo svečiai – šuniukai. Vaikai labai laukdavo šitų šeštadienių, laukimas prasidėdavo jau nuo trečiadienio. Vaikai galvodavo, kaip mes juos sutiksime, kaip paruošime kambarį, ar šuniukams patiks, ar nebus jiems šalta, ar užteks vietos ir t.t. Šeštadienį vaikai labai anksti keldavosi, manęs būtinai kuris nors paklausdavo, gal jam pasipuošti. Visų penkių užsiėmimų temas mes būdavome su vadovais aptarę. Viena tema ypač palietė mano šeimą, apie vaikų susigyvenimą, nes pas mus tada į šeimą prieš keletą dienų buvo atėję du nauji berniukai, 4 ir 7 metų. Vaikai emociškai buvo pažeisti, jų istorijos - ne pačios geriausios. Aš labai nustebau, kai vienas šuo, Eta, padėjo 7 metų berniukui. Reikėjo piešti, bet berniukas supyko, nenorėjo, sakė, kad jam nepatinka spalvos, reikalavo juodo pieštuko. Tuo metu atsistojo Eta, priėjo prie jo, lyžtelėjo berniuką. Jis buvo labai nustebęs, tiesiog sustingo, paskui paėmė popieriaus lapą, geltoną spalvą ir nupiešė saulę. Vaikas pasidėjo piešinį savo kambaryje ir paskui apie jį kokią savaitę dar kalbėjo. Tai buvo kažkas nerealaus. Reikėjo matyti vaikų akis, piešinius, bendravimą, paskui tolesnį elgesį, aptarimus. Vienas minusas, kad užsiėmimai su šunimis baigėsi. Labai reikėtų ilgesnių užsiėmimų. Tai būtų tikrai reali ir labai reikalinga pagalba“, - įsitikinusi SOS vaikų kaimo mama.

Ji sako, jog labiausiai matomas pokytis, įvykęs po susitikimų su šunimis, - du nauji į jos šeimą atėję berniukai labai greitai pritapo, adaptavosi, susigyveno. Užteko vieno įvykio, kad visi taptų šeima. „Keturi vaikai kartu gyvena daugiau nei metai, tie du vaikai tik porą mėnesių, bet jokio skirtumo nesijaučia“, - sakė šešių vaikų mama.

Kaniterapija
SOS vaikų kaime kaniterapijos užsiėmimai vyksta jau trečius metus. Organizatorių nuotr.

SOS vaikų kaime gyvenantys vaikai yra pažeisti, pasak G. Vaičiūnienės, jie ypatingi, su jais reikia rasti bendrą kalbą. „Ypač sunku girdėti vaikų klausimą – ar tu manęs nemuši? Vaikai didžiuojasi, kad mūsų mama mūsų nemuša. Jie sveiksta, nes žino, kad prieš juos nebus panaudotas smurtas“, - kalbėjo G. Vaičiūnienė.

Įvairias psichologines traumas patyrę vaikai turi nemažai ir fiziologinių problemų – pradedant mikčiojimu ir baigiant naktiniu šlapinimusi į lovą. Pasak SOS mamos, norint išspręsti šias problemas, nereikia griebtis medikamentų, vaikai sveiksta vien nuo gerų emocijų, nuo saugumo, nuo žinojimo, kad turi šiltą lovą, skanų maistą, šalia yra žmogus, kurį gali apsikabinti, pasakyti, kas negerai. „Manau, kad šunys gali padėti vaikams susitvarkyti ir fiziologines problemas, atsiradusias dėl psichologinių traumų. Vaikai prie šuns nurimsta akimirksniu“, - įsitikinusi G. Vaičiūnienė.

Tęstinė programa

Vilniaus SOS vaikų kaimo direktorius Gedas Batulevičius apie trejus metus besitęsiantį vaikų ir šunų bendravimą sako, jog tai jau ne projektas, o tęstinė programa. „Šitos programos dėka vaikai susirado draugus kinologus ir šunis. Labai svarbu, kad jie periodiškai grįžta ir juos aplanko. Šituos vaikus gyvenime suaugę yra išdavę, vaikai prarado pasitikėjimą, šunį pamačius galima atbėgti ir apsikabinti, jis padeda atverti vaiką, kad jis bendrautų, kalbėtų, kad galima būtų su juo dirbti. Vaikai dažnai sako „toks didelis ir toks geras“, jo gyvenime buvę suaugę buvo dideli ir jie buvo tie, kurie skriaudė, kurie barė, kurie galų gale paliko“, - kalbėjo G. Batulevičius.

Vilniaus SOS vaikų kaimo vadovas pasidžiaugė, kad beveik visiems globojamiems vaikams buvo suteikta galimybė dalyvauti užsiėmimuose. „Kiekvienas vaikas turi tą savo neigiamą patirtį, su kuria svarbu dirbti, ir kaniterapija yra vienas iš būdų. Antras etapas, kai šunys keliavo į namus, yra ne mažiau svarbus kiekvienam vaikui. Mano draugas atėjo pas mane į namus, vadinasi, turiu pasitempti, jį priimti – tai yra šeimos aplinka, tai užsiėmimas, kuriame visi dalyvauja. Čia rezultatas yra daug gilesnis ir svarbesnis. Planuose – trečiasis etapas, kuriame dirbs psichologas, kinologas ir šuo. Tai individuali pagalba, kuri bus prieinama dideles traumas turintiems vaikams. Noriu papasakoti, kas nutinka tų užsiėmimų metu – apsikabinę šunis ir edukacines programas žiūrintys vaikai ima verkti, nors buvo praradę tą gebėjimą, nes kai jie verkė, į juos niekas nereagavo. Tai didelis žingsnis vaiko psichologinė raidoje, todėl reikalingas specialistas, psichologas, kuris dirbtų toliau su vaiku – tikslas pastatyti tą vaiką ant kojų, kad jis galėtų toliau žygiuoti gyvenimo keliu“, - kalbėjo G. Batulevičius.

Moko valytis dantukus

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė sakė, jog kaniterapija yra pagalbinis reabilitacijos, bet ne gydymo būdas.

„Šis reabilitacijos būdas pasitelkiamas tada, kada norima pagerinti emocinę, fizinę savijautą, kada norima sustiprinti socialinius įgūdžius. SOS vaikų kaime kaniterapijos užsiėmimai vyksta jau trečius metus. Pirmaisiais metais vyko pirmojo lygio kaniterapija, atrinkta vaikų grupė kiekvieną šeštadienį susitikdavo su šunimis. Tai buvo edukacija ir susitikimai. Iš šitų susitikimų išaugo antro lygio idėja, kad reikia eiti į namelius, kad reikia susitikti su šeimomis. Kiekvienoje šeimoje tų poreikių buvo skirtingų, eidami su šunimis kaniterapijos asistentai jau atsižvelgė į emocinę būklę, bendrą atmosferą šeimoje, tačiau neatsisakė edukacijos, per edukacinius užsiėmimus vaikams, mamoms ir tetoms, kurios dirba toje šeimoje, buvo perteikiamos įvairiausios žinios apie šunis. Bendraudami vaikai lavino socialinius įgūdžius, pagerėjo jų emocinė savijauta ir įvyko daug kitų gražių dalykų, dėl ko mes manome, kad dabar, kai prasidės trečias etapas, mes pasitelksime į komandą psichologus ir kitus specialistus. Prasideda rimtas darbas. Mes fiksuosime darbo pradžioje vaikų būklę – tai svarbu kaniterapijai – numatysime tikslus, užsiėmimus analizuosime su specialistais ir SOS vaikų kaimo specialistais. Tikimės, kad šunys atneš tą tikrąją šilumą“, - kalbėjo A. Staskevičienė.

Kaniterapija
Šuo pradeda natūraliai, be jokios prievartos, vaikus mokyti labai svarbių dalykų. Organizatorių nuotr.

Trečiajame etape dalyvaus visi SOS vaikų kaimo nameliai, t.y. 72 vaikai; planuojama, kad gerai išlaikius egzaminą gegužės pabaigoje prie projekto prisidės dar 6-7 šunys kaniterapeutai.

„Nemaža dalis vaikų, patekusių į šeimą, neturi socialinių įgūdžių – praustis, tvarkytis, normaliai bendrauti šeimoje. Dažnai pastebime, kad šuo pradeda natūraliai, be jokios prievartos, vaikus mokyti labai svarbių dalykų. Kaip tai atrodo? Buvo edukacinis užsiėmimas apie higieną ir švarą. Buvo demonstruojama, kaip šuniukui reikia valyti dantis, kodėl nešvarios jo ausytės, kodėl reikia šukuoti kailį. Vaikai po šio susitikimo jau patys noriai valėsi dantukus. Kita vertus, gyvūnas vaikams reiškia šilumą, jiems labai svarbu prie jo prisiliesti, paglostyti, jie emociškai nurimsta“, - sakė A. Staskevičienė.

Specialių poreikių vaikai

Neseniai Sankt Peterburge vykusiame kaniterapijos kongrese dalyvavusi Lietuvos kinologų draugijos specialistė A. Staskevičienė išgirdo įdomų faktą, jog visuomenei senstant daugėja senjorų ir jiems reikia ne tablečių, o įvairių reabilitacijos būdų; gimstantiems vaikams vis dažniau nustatomi įvairūs emociniai ar raidos sutrikimai, jiems taip pat reikalinga įvairi reabilitacija. „Vaikams ir senjorams labiausiai padeda kaniterapijos užsiėmimai, nes šuo yra būtybė, lengviausiai užmezganti kontaktą. Kaniterapinių užsiėmimų metu daug kalbame apie tai, kokios pareigos vaiko laukia, kai turi šuniuką, daug kalbam apie šuniuko gerovę, jo teises. Ir labai gražiai tuos dalykus galim susieti su vaikų gerove. Mes kalbam apie šunų teises, o vaikai vardija savo teises. Ta kalba su vaikais apie gyvūnus, numačius temą, apsvarsčius visas susitikimo detales, galiausiai labai gražiai siejasi su jų gyvenimu“, - sakė A. Staskevičienė.

Kaniterapijos seansus Vilniaus SOS vaikų kaime finansiškai remia bendrovė „Mars Lietuva“, Kinologų draugija. 2013 m. buvo įteisinta delfinų terapija, todėl A. Staskevičienė tiki, jog vieną dieną bus įteisinta ir kaniterapija.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų