Storosios žarnos vėžio gydymas vis labiau individualizuojamas

Storosios žarnos vėžiu sergantys ligoniai, kurių navikai turi KRAS geno mutaciją, nereaguoja į gydymą vaistais, priklausiančiais endotelio augimo receptoriaus inhibitorių grupei (EGFR - inhibitoriams). Ilgai buvo diskutuojama, jog galbūt yra kitų RAS šeimos genų pakitimų, kurie gali nulemti atsaką į gydymą.

Analizės rezultatai

PRIME tyrime atlikta retrospektyvinė duomenų analizė, ieškant atsakymo į šį klausimą. Tyrime lygintas chemoterapijos pagal FOLFOX protokolą kombinacijoje su EGFR antikūnu panitumumabu ir be jo efektyvumas ligoniams, sergantiems išplitusiu storosios žarnos vėžiu.

Pogrupiuose nagrinėti pacientų, kuriems nustatyta KRAS mutacija, duomenys. Šiems ligoniams papildomai nustatytos kitų KRAS geno dalių (3 ir 4 egzonų) mutacijos ir NRAS geno mutacijos bei BRAF geno mutacijos.

Apibendrinant rezultatus buvo palygintas pacientų išgyvenamumas abiejose gydymo grupėse atsižvelgiant į naviko mutacijų profilį.

Pasirodė, kad tiek NRAS, tiek BRAF mutacijos buvo susijusios su blogesne prognoze ir jas turintys pacientai neturėjo naudos jiems skiriant gydymą panitumumabu.

Dažna genų mutacija

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chemoterapijos skyriaus gydytoja onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė portalui vlmedicina.lt paaiškino: „Ląstelėje išoriniai signalai nuo paviršinės membranos perduodami į branduolį įvairiais kaskadiniais keliais. Vienas svarbiausių yra RAS/MAPK kelias, kuriuo perduotas signalas daro įtaką ląstelės augimui, dalijimuisi, išgyvenamumui. Minėtame signalo perdavimo kelyje vieną svarbiausių vaidmenų vaidina RAS šeimos genai (KRAS, HRAS, NRAS)“.

Pasak medikės, sergantiesiems storosios žarnos vėžiu dažnai nustatoma šių genų mutacijų ir tai lemia nepriklausomą signalo perdavimo kelio stimuliaciją, kuri sustiprina ląstelės augimą, proliferaciją ir išgyvenamumą. Mutavęs KRAS randamas 30-50 proc. storosios žarnos karcinomos atvejų, rečiau nustatoma BRAF, NRAS mutacijų.

„EGFR antikūnai (pvz., panitumumabas) blokuoja ląstelės paviršiaus augimo receptorių ir tuomet signalas iš ląstelės paviršiaus neperduodamas į branduolį ir taip sutrikdoma ląstelės proliferacija. Jei minėto kaskadinio kelio genai yra mutavę, tuomet gydymas minėtu vaistu neefektyvus. Jau daugelį metų žinoma apie neigiamą predikcinę KRAS geno mutacijos reikšmę. Pastaruoju metu atsirado įrodymų, kad BRAF ir NRAS mutacijos taip nulemia blogesnį atsaką į gydymą EGFR inhibitoriais“, - sako gydytoja onkologė chemoterapeutė E. Baltruškevičienė.

Situacija mūsų šalyje

Lietuvoje jau daugelį metų metastazavusiu storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų navikų medžiaga tiriama dėl KRAS ir BRAF genų mutacijų. Anot onkologės, atsiradus naujiems duomenims, prieš mėnesį pradėta tirti ir dėl NRAS mutacijų.

„Jei nustatomi mutavę KRAS arba NRAS genai, gydymas panitumumabu nerekomenduojamas. BRAF mutacija rodo blogesnę ligos prognozę, tačiau klinikinėje praktikoje kaip predikcinis žymuo anti-EGFR terapijai plačiai nėra naudojama. Minėtosios mutacijos tiriamos ir kitų lokalizacijų navikuose. Pavyzdžiui, BRAF geno mutacija yra teigiamas prognozinis žymuo skiriant gydymą proteinkinazių inhibitoriais sergantiesiems išplitusia melanoma“, - pabrėžė medikė.

Šaltinis

Douillard et al. Panitumumab Folfox4 treatment and RAS mutations in colorectal cancer. NEJM, 2013, 369, 1023-33