Stebėkime klimato pokyčius ir saugokime savo sveikatą

Klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, turi įtakos mūsų kasdienei veiklai ir savijautai. Didėjantis klimato sąlygų nepastovumas neleidžia pro pirštus žvelgti į mus supančią aplinką ir joje vykstančius pasikeitimus. Akivaizdu, jog geriausia, ką galime padaryti – tai nuolat domėtis esama situacija ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

Informaciją apie oro sąlygas ir prognozes visuomenei pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo interneto puslapio orų prognozių skiltyje. Tad kuo buvo ypatingi pastarieji dveji metai?

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2011 m. žiema dideliais šalčiais nepasižymėjo. Kiek neįprastas buvo vasaris, prasidėjęs pavasarine šiluma ir pasibaigęs dideliu šalčiu. Šiltąjį sezoną atogrąžų kilmės oro masės lėmė temperatūros rekordus birželio pradžioje ir šiltesnę nei įprastai liepą. Klimato sąlygos, ypač šiltuoju sezonu, turi įtakos erkių aktyvumui. Paprastai Lietuvoje erkės po žiemos miego pabunda jau kovo mėnesį ir yra aktyvios iki lapkričio ar gruodžio. Erkės yra pagrindinės erkinio encefalito ir Laimo ligos pernešėjos ir yra paplitusios visoje mūsų šalies teritorijoje. 2011 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 365 erkinio encefalito ir 2429 Laimo ligos atvejai. Manoma, kad aukštas sergamumo Laimo liga lygis susijęs su nepastoviomis klimato sąlygomis, palankiomis erkėms plisti, erkių arealo didėjimu.

2012 m. vasario mėnesį dėl į Lietuvą įsiveržusios arktinės kilmės oro masės pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – speigo – rodiklis. Vasaros sezonas prasidėjo neįprastai šiltu gegužės mėnesiu. Vasaros viduryje buvo pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – kaitros – rodiklis. Ruošiantis ženkliems oro sąlygų pakitimams, tokiems kaip speigas, smarkus snygis, smarki pūga, kaitra, sausra ir t. t., vertėtų vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro puslapio skiltyje „Patarimai visuomenei“ pateikiamais patarimais. Esant šaltam orui apsirenkite šiltais ir patogiais drabužiais. Sintetinių drabužių reikėtų vengti, tinkamiausi yra vilnos ir natūralaus šilko audiniai, sulaikantys šilumą. Avalynė turėtų būti laisva, nes suspautuose audiniuose sulėtėja kraujotaka. Mūvėkite vilnones, medvilnines kojines. Patartina pakankamai pavalgyti, vengti alkoholio, drabužiais nepridengtas kūno vietas patepti riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens. Jei yra galimybė, per šalčius likite namuose.

2012 m. sausio–spalio mėnesiais Lietuvoje užregistruota 2160 Laimo ligos atvejų, o 2011 m. per tą patį laikotarpį – 2094. Vadinasi, sergamumas išaugo 5,2 proc. 2012 m. sausio–spalio mėnesiais užregistruoti 466 susirgimo erkiniu encefalitu atvejai, o 2011 m. per tą patį laikotarpį – 322. Taigi sergamumas išaugo 47,6 proc. Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Tad būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, ar kūnu ir drabužiais neropoja erkės. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą. Nepridengtas kūno vietas (veidą, kaklą, rankas) galima apipurkšti ar patepti repelentais – erkes atbaidančiomis medžiagomis. Repelentais galima apipurkšti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei erkių jautrumo jam. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.

Informaciją apie erkių platinamas ligas rasite Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro puslapyje Užkrečiamųjų ligų skiltyje.

Artėjant šiltajam metų laikotarpiui svarbu ne tik erkių platinamos ligos, bet ir žiedadulkių keliamas pavojus alergiškiems žmonėms, kurių nuolat daugėja. Žiedadulkių kiekį ir dulkėjimo periodą lemia augalų žydėjimo ypatybės bei meteorologiniai veiksniai, nes augalai reaguoja į klimato svyravimus. Pastebima, kad žydėjimo sezonas prasideda vis anksčiau ir trunka ilgiau. Smarkiausiai alergizuojančios yra lazdynų, beržų, alksnių, rugių, kiečių žiedadulkės. Neigiamą žiedadulkių poveikį sumažinsite šiltomis ir saulėtomis dienomis pasilikę patalpose su uždarais langais, atsisakydami fizinio aktyvumo lauke, nevartodami alkoholio, kuris išplečia kraujagysles, dėl ko jos tampa pralaidesnės, nosį skalaudami sūriu vandeniu. Informaciją apie žiedadulkių sklaidą galite rasti Šiaulių universiteto administruojamame puslapyje www.pollen.lt.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras