Sėkmingo chirurginio gydymo onkologijoje sąlyga – radikalus navikinio audinio ir artimųjų sritinių limfmazgių pašalinimas. Navikas šalinamas sveikų audinių riboje, kurioje vėžinių ląstelių neturi būti. Ar tai pavyko pasiekti, įsitikinama tiriant operacinę medžiagą citologiškai.
Akinių funkcijos
Vašingtono universiteto mokslininkai kuria specialius akinius, kurie atliks ne tik apsauginę funkciją, bet padės operacijos metu nedelsiant identifikuoti navikines ląsteles.
Moderniomis technologijomis anksti nustatoma vėžio lokalizacija, pobūdis ar jo išplitimas organizme, tačiau operacijos metu identifikuoti sveiko ir navikinio audinio ribas, sritinių limfmazgių mikrometastazes yra sudėtinga.
Siekiant išvengti naviko recidyvų operacijos onkologijoje atliekamos itin kruopščiai, jos metu neretai atliekami skubūs patologiniai tyrimai ir įsitikinama, kad navikiniai audiniai pašalinti, po operacijos taikomi kombinuoti gydymo metodai - chemoterapija, spindulinė, hormoninė terapija. Daliai pacientų neišvengiamos pakartotinės operacijos.
Kontrastuojantys biomarkeriai
Naudojant kontrastuojantį biomarkerį LS301, kuris bus injektuojamas pacientui prieš operaciją, ir specialius akinius chirurgas operacijos metu nedelsiant galės atskirti sergantį vėžinį audinį nuo sveiko ir radikaliai jį pašalinti.
Biomarkeris LS301 - medicinoje plačiai naudojamas indocianino žaliojo (ICG) tirpalas. Kraujo plazmoje ICG suriša plazmos proteinai. Su kraujo tėkme jis patenka į vėžines ląsteles, nudažo pakenktą audinį iš vidaus ir švyti paveikus infraraudoniesiems spinduliams, sklindantiems iš mažų monoklių, esančių apsauginiuose akiniuose.
Kadangi navikiniai audiniai yra labiau vaskuliarizuoti nei sveiki audiniai, ICG, suleistas į audinius ir apšviestas nauja akinių sistema, labiau vizualizuoja navikinius audinius nei sveikus.
Nors atradimas dar kūrybinės stadijos, mokslininkai tikisi, kad specialistai ir pacientai palaimins naują technologiją, su kurios pagalba gana paprastu būdu bus galima atskirti sergančius ir sveikus audinius, o naviką pašalinti radikaliai.
Netrukus naujas metodas bus išbandytas su eksperimentiniais šunimis. Šunims vystosi tiek gerybiniai, tiek piktybiniai augliai, kurių etiopatogenezė panaši į žmogaus auglius.
Chirurginis gydymas dažnas
Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 1-ojo onkochirurgijos skyriaus vedėjo, krūtinės chirurgo onkologo prof. Sauliaus Cicėno, chirurginis onkologinių ligų gydymas taikomas bene kas antram pacientui.
„Yra tam tikrų lokalizacijų onkologinių susirgimų, kuriems esant chirurginis gydymas taikomas tik 10 proc. atvejų, tačiau yra nemažai vėžio formų, kurios yra lengvai diagnozuojamos ir lengvai chirurgiškai gydomos. Apie pusę pacientų gali gydytis konservatyviai, kitai pusei prireikia chirurginio gydymo“, - sako profesorius.
Medikas aktyviai domisi onkologinių ligų chirurginio gydymo naujovėmis. Jis sako, jog tiksliai pamatyti naviko kraštus stengiamasi jau ne vienerius metus.
„Naviko „dažymo“ metodas nėra naujas, jis dalimis jau buvo taikomas apšviečiant vėžines ląsteles tam tikro ilgio lazerio, infraraudonaisiais ir baltos šviesos spinduliais. Suleidus kontrastą arba dažą matydavosi tos navikinės ląstelės arba buvo matomas naviko augimo kraštas, kas pagelbėdavo chirurgui šalinant audinius, kad tas šalinimas vyktų kuo toliau nuo naviko krašto. Šitos vizualinės priemonės padeda chirurgams pažiūrėti, kur yra navikas, ir atlikti radikalią rezekciją“, - sako medikas.
Taip pat jis pabrėžė, kad anksčiau tokie metodai buvo naudojami nustatyti naviko metastazėms.
„Tokios „dažančios“ medžiagos būdavo suleidžiamos arba į organizmą, arba į naviką ir laukiama, kol tas dažas pasiskirstys. Paskui spalviškai buvo matoma, kokie limfiniai mazgai yra pakenkti. Arba apšvietus ultravioletiniais ar infraraudonaisiais spinduliais buvo matomas tų limfinių mazgų švytėjimas. Bet tai būdavo didelė įranga, reikėdavo pacientą švitinti, laukti, kol tas dažas pasiskirstys, ir t.t. Nelabai patogu“, - sako onkologas.
Šiuolaikinis metodas
Prof. S. Cicėno nuomone, Vašingtono mokslininkų kuriami akiniai – tai jau šiuolaikinis sprendimas, kuris yra patogus.
„Jau akiniuose yra šaltinis tam tikrų spindulių, kurie apšviečia naviką, dažas, esantis navikinėse ląstelėse, švyti ir rodo kraštą, o chirurgui operacijos metu (jeigu jis abejoja dėl radikalumo) lengva daryti sprendimą, nes matydamas naviko kraštą jis gali tiksliau daryti pjūvį, toliau nuo švytėjimo krašto. Tai labai geras dalykas, nes patogus gydytojui – rankos laisvos. Operuojant su tokiais akiniais, chirurgas žinotų tiksliai, kur jis daro pjūvį“, - komentavo medikas.
Pasak specialisto, tokių akinių Lietuvos onkologams chirurgams dar teks palaukti, tačiau panašaus veikimo metodikų, kaip šie akiniai, mūsų šalyje jau turime.
„Operacijų metu mes pacientą stebime su specialia įranga – endoskopine ir neondoskopine, kurie irgi padeda pamatyti naviko kraštą. Yra toks autofloriscoidinis metodas, kai su tam tikra banga atspindimas navikas. Tada mes matome, kad navikas rusvas, o aplinkui viskas žalsva. Yra lazeriai, su kuriais apšviečiami navikai. Yra autofloriscoidiniai metodai, su kuriais gydomos ankstyvų stadijų vėžio formos“, - pasakojo prof. S. Cicėnas.
Šaltiniai
https://www.medgadget.com/2014/02/cancer-glasses-video.html
https://spie.org/x648.html?product_id=2033253