Socialiniai tinklai ženkliai padidino norinčiųjų tapti organų donorais skaičių (2)
JAV neseniai pravesta reklamos kampanija parodė, jog informacijos viešinimas socialiniuose tinkluose yra bene efektyviausias būdas skleisti informaciją ir ieškoti naujų potencialių donorų.
Registracija padidėjo 21,1 karto
Paskutiniaisiais metais nuolat didėjant organų poreikiui donorystės lygis išliko panašus. Sąraše laukiančiųjų naujų organų JAV yra jau daugiau kaip 100 tūkst. pacientų. Nuo 2012 metų gegužės mėnesio „Facebook“ socialiniame tinkle suteikta galimybė savo profilio informacijoje pasiskelbti organų donoru. Apie tokį pasirinkimą buvo automatiškai informuojami „draugai“, o greta pranešimo buvo įdėtos nuorodos į oficialią registracijos organų donorystei svetainę.
Jau pirmąją šios kampanijos dieną sulaukta daugiau nei 13 tūkst. naujų registracijų, o anksčiau įprastas jų skaičius buvo apie 600 per dieną. Registruotas padidėjimas sudarė 21,1 karto, o ši tendencija išliko net 12 dienų.
Populiarins ir Lietuvoje
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentės Ugnės Šakūnienės nuomone, amerikiečių pradėtas taikyti naujas organų donorystės propagavimo metodas – labai veiksmingas.
„Labai tikiuosi, kad Seimui priėmus naująjį transplantacijos įstatymą, kuriame numatyta galimybė donoro kortelę užpildyti ir internetu, tokį metodą populiarinti ir Lietuvoje. Socialiniai tinklai nėra visiška naujiena. Mūsų organizacija, Lietuvos asociacija „Gyvastis“, jau daugiau nei porą metų socialiniame tinkle „Facebook“ turi puslapį www.donoras.lt, yra įkūrusi grupę „Asociacija Gyvastis“. Taip pat esame patalpinę nemažai įvairių siužetų apie organų donorystę interneto svetainėje www.youtube.com. Norint, kad toks metodas veiktų tikrai efektyviai, reikia lėšų reklamai, profesionaliai dirbančių žmonių. Visuomeninės organizacijos pajėgos dažnai tam būna per mažos, tačiau, mano nuomone, kiekviena donorystę propaguojanti veikla duoda rezultatų.
Įvairiausiais būdais organų donorystę populiariname nuo pat „Gyvasties“ įkūrimo 1993 m. Bendradarbiaujame su žiniasklaida, leidžiame įvairius leidinius, rengiame viešas akcijas, žygius, koncertus, kuriame ir lauko bei viešojo transporto ekranuose, autobusų stotelėse, per įvairias radijo stotis demonstruojame socialinę reklamą“, - pasakojo U. Šakūnienė.
Jos žiniomis, daugelyje Europos šalių organų donorų po mirties mažėja dėl objektyvių priežasčių – visuomenė sensta, imasi saugumo priemonių, todėl mažėja traumų. Tačiau Lietuvoje iš lėto organų donorų daugėja.
„Manome, kad tai visuomenės švietimo ir gydytojų, ruošiančių donorus, pasiaukojamo darbo nuopelnas. Mes, kurie gyvename persodintų organų dėka, visą savo gyvenimą būsime dėkingi donorų šeimoms, kurios sunkią netekties akimirką priėmė kilnų sprendimą, išgelbėjusį jiems nepažįstamų žmonių gyvybes“, - dėkojo asociacijos prezidentė.
Potencialių donorų daugėja
Šiuo metų donorų korteles Lietuvoje turi 16 872 žmonės, - informavo U. Šakūnienė. Tik įsigaliojus donoro kortelei, jas užpildydavo apie 100 žmonių per metus, nuo 2003 metų, asociacijai „Gyvastis“ pradėjus rengti akcijas, per vieną Europos organų donorystės dienai skirtą renginį, kuris vykdavo vienu metu keliuose Lietuvos miestuose, užpildydavo 200-1000 žmonių.
Dabar, pokalbininkės žiniomis, donoro kortelę užpildo maždaug 1000 žmonių per metus.
„Tačiau Lietuvoje vis dar gerokai mažiau donorų, tenkančių vienam milijonui gyventojų, negu išsivysčiusiose Europos šalyse. Išreiškusių pritarimą organų donorystei (pvz., turinčių donoro kortelę) taip pat gerokai mažiau“, - sakė ji.
vlmedicina.lt
Šaltinis
Cameron, A. M., Massie, A. B., Alexander, C. E., Stewart, B., Montgomery, R. A., Benavides, N. R., Fleming, G. D. and Segev, D. L. (2013), Social Media and Organ Donor Registration: The Facebook Effect. American Journal of Transplantation. doi: 10.1111/ajt.12312
Susiję straipsniai
