„Snoro“ bankrotas sustabdė kai kurių ligoninių naujos įrangos pirkimą ir privertė perskirstyti lėšas

„Snoro“ bankrotas palieka įšaldytų 30 milijonų litų žymę ir sveikatos apsaugos sistemoje.  Tiek šiame banke lėšų laikė šalies gydymo įstaigos. Neviršijusiosios valstybės kompensuojamos ribos tikisi pinigus atgauti dar iki Naujųjų metų, kaip žada finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Snoro“ sąskaitose sukaupusios daugiau ligoninės jau atsisako naujos įrangos ir nusiteikusios skaičiuoti nuostolius, nebent dar dalį lėšų atgautų išpardavus banko turtą.

Reklama

Vieni galvojo protingai, kiti – ne?

Tiesa, „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti Vakarų regiono gydymo įstaigų vadovai didelio nerimo nerodė. Dar praėjusią savaitę nuo šalies žiniasklaidos neslėpęs susirūpinimo dėl artėjančių avanso ir algų mokėjimo dienų Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vadovas Vinsas Janušonis pirmadienį portalą tikino jo vadovaujamą įstaigą jokių finansinių rūpesčių neturint. „Kol kas su jokiomis problemomis nesusiduriame, pusė avansų jau išmokėta, - sakė V. Janušonis. – Šiek tiek užtrukti teko todėl, kad darbuotojai turėjo atsidaryti sąskaitas kituose bankuose – tiesiog neturėjome kur jiems pervesti pinigus“.

Anot pašnekovo, KUL sukauptas lėšas laikė trijuose bankuose, kurių vienas – „Snoras“. „Tam tikra dalis pinigų yra jame likusi. Kokia? Nenorėčiau dėstyti – nemanau, kad jums ta informacija svarbi“, - paprašytas detalizuoti skubiai pokalbį nutraukė ligoninės vadovas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL) vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga portalui sakė, kad jo vadovaujama įstaiga pasitikėjo penkiais bankais, taip pat  - ir šiomis dienomis bankrutuojančiuoju. Tačiau gydytojas spinduliavo neslepiamu optimizmu: „Jo bankrotas mums neturės jokios įtakos, darbuotojai laiku gaus ir avansus, ir atlyginimus, nes mes protingai galvojame – ne taip, kaip kai kurios įstaigos, laikiusios pinigus tik keliuose bankuose“.

Ar J. Sąlyga nė kiek nejutęs nertimo, vos pasigirdus kalboms apie „Snoro“ finansines problemas? “Be abejonės, nerimo daug buvo. Visada neramu, kai bankas griūna“, - pripažino pašnekovas, bet tikino dabar besijaučiantis ramiai.

Labai pasisekė

Labai tvirtai jaučiasi ir Klaipėdos miesto stomatologinė poliklinika, „Snore“ turėjusi, anot vadovės Gražinos Macnorienės, tik „labai nedidelį indėliuką“. „Jis net nesiekia valstybės draudžiamosios ribos. Todėl, žinoma, kad tikimės jį atgauti, - kalbėjo vyriausioji gydytoja. – Mūsų darbas visiškai neužstrigo, tas indėlis neturi mums jokios įtakos ir netrukdo nei su tiekėjais atsiskaityti, nei atlyginimus išmokėti“.

„Ačiū Dievui, kad „Snore“ niekada nelaikėme santaupų, - džiūgavo Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė. – Didelę dalį pinigų turime „Swedbank“ banke. Todėl mums labai pasisekė, dėl to esame labai patenkinti“.

Ligoninės vadovės teigimu, net įstaigos darbuotojai neturėjo sąskaitų „Snore“.

Plungės ligoninės vyriausioji buhalterė Loreta Miltenienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė įstaigą turėjus santaupų „Snore“, bet nedidelių. Tiesa, toji suma viršijanti valstybės draudžiamąją ribą, bet tik „truputėlį daugiau“, nei leidžiama. „Pagrindinės lėšos keliavo į kitą banką, - sakė L. Miltenienė. – Tikimės draudžiamąją dalį atgauti, bet naujos įrangos ligoninei jau nebenusipirksime. Tačiau algų mokėjimas nesustos“.

Buhalterė sakė, kad po „Snoro“ bankroto smarkiai krito jos pasitikėjimas bankais apskritai. Tačiau ligoninė neperskirsto kituose bankuose laikomų lėšų mažesnėmis dalimis, kad šios neviršytų draudžiamosios ribos. Anot pašnekovės, tai neįmanoma: „Juk sumos viršija nubrėžtą ribą net triskart, o pinigų negalime taip mėtyti iš vieno banko į kitą“.

 Tačiau Mažeikių ligoninė iš karto sureagavo į „Snoro“ griūtį ir perskirstė lėšas, laikytas net kituose bankuose. Vytautas Džiugas, laikinai einantis įstaigos direktoriaus pareigas, aiškino, kad atsidaryti naujos sąskaitos neprireikė, bet dabar atidžiai stebima, kad esamose suma neviršytų valstybės kompensuojamos. „Iki šiol kaupėsi pinigai, ir mes nesekėme, kiek jie viršija šią ribą. O pinigų rezervas buvo jau nemažas, - kalbėjo V. Džiugas. – Kadangi „Snore“ sąskaitų neturėjome, situaciją dabar stebime iš šalies“.

Šiomis dienomis ligoninės darbuotojai, turėję sąskaitas „Snoro“ banke, atsidaro naujas kituose.

Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus Alfredo Bumblio, praėjusią ir šią savaitę naujas sąskaitas vietoj buvusių „Snore“ atsidaro daugybė mūsų regiono gydymo įstaigų, kad ligonių kasos į jas pervestų pinigus. „Visą savaitę kasdien plaukė prašymai, - sakė A. Bumblys. – O mes pinigus laikėme „Swedbank“ banke.

Lėšas laikė 50 įstaigų

Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė, kad „Snoro“ banke iš viso yra įšaldyta apie 30 milijonų litų sveikatos priežiūros įstaigų lėšų. „Lėšas šiame banke laikė apie 50 įstaigų. Sveikatos apsaugos ministerija informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigų sąskaitas ir jose esančias lėšas „Snoro“ banke pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, - portalui teigė viceministrė. - Siekiant, kad nesutriktų įstaigų veikla ir nenutrūktų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu ieškoti galimybių sveikatos priežiūros įstaigoms grąžinti įšaldytas lėšas pirmumo tvarka“.

Su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu šią savaitę „Vakarų Lietuvos medicinai“ nepavyko susisiekti, nes politikas išvykęs į komandiruotę. Pirmininko pavaduotojas Jonas Juozapaitis žurnalistus patikino, kad nė viena gydymo įstaiga nesikreipė į komitetą pagalbos, tad, jo teigimu, ypatingų rūpesčių nekyla. Detalizuoti informacijos apie sveikatos priežiūros įstaigas, turėjusias sąskaitas „Snore“, pavaduotojas sakė negalįs – tokią informaciją turinti viceministrė, kuri ją ir pateikusi komiteto posėdyje.

Trūksta 3 milijardų litų

Bankas „Snoras“ nacionalizuotas lapkričio 16-ąją, praėjusią savaitę buvo paskelbta apie jo bankrotą, laikinajam administratoriui aptikus daugiau nei 3 milijardų litų lėšų trūkumą.

Pagal įstatymą indėliai kompensuojami iki 345 tūkstančių litų. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė patikino, kad su indėlininkais bus atsiskaityta dar iki Naujųjų metų: indėliai iki 100 tūkstančių eurų - iki gruodžio 22, vėliausiai – iki sausio 7 dienos. Viršijusių šią ribą sumų savininkai bei kiti kreditoriai stos į eilę dėl likusio banko turto.

Įmonės – ketvirtos kreditorių eilėje

Advokatė Indrė Butvilė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio valstybė privalo  indėlininkams ir įmonėms grąžinti iki 100 tūkstančių eurų. „O draudžiamasis įvykis šiuo atveju – data, kai bankui iškeliama bankroto byla. Vakar Lietuvos bankas pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo, o teismas pagal įstatymą per 15 dienų turi išspręsti bankroto iškėlimo klausimą, bet jo sprendimas įsiteisėja per 10 dienų, jei neapskundžiamas. Ir tik nuo teismo įsiteisėjimo pradedamos skaičiuoti minėtos 20 dienų“, - aiškino advokatė.

I. Butvilė atkreipė dėmesį, kad „Snoro“ bankrotas būtų penkioliktasis mūsų šalyje nuo nepriklausomybės atgavimo. Remdamasi bankų bankroto bylų statistika teisininkė sakė tokias bylas besitęsiant apie septynerius metus. „Tačiau bylos iškėlimas vyksta gana greitai, ir jam įvykus banke laikytos iki 100 tūkstančių litų lėšos turi būti grąžinamos. Tuo įpareigota valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, - tvirtino portalo pašnekovė.

Bankroto bylos užsitęsimas reikšmingas indėlininkams ir įmonėms, „Snorui“ patikėjusiems daugiau nei 100 tūkstančių eurų. „Nenoriu sakyti, kad susigrąžinti lėšas yra menkos perspektyvos, bet „Snoro“ kreditorių eilėje pirmieji sąraše – banko darbuotojai, antroji – valstybinė įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“, turėsianti susigrąžinti lėšas, trečioje vietoje – mokesčiai į valstybės biudžetą, o visos kitos įmonės ir indėlininkai lieketvirtieji kreditorių eilėje“, - nuosekliai įstatymus išaiškino advokatė.

Teisininkė atkreipė dėmesį ir į įmonių, kurių lėšos įšaldytos „Snore“, nebegalinčių vykdyti savo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, problemas. „Vienprasmiško atsakymo į klausimą, ar jos gali būti atleistos nuo įsipareigojimų, nėra, - kalbėjo I. Butvilė. – Čia teisininkų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, jog tai ir yra nenugalimos jėgos aplinkybės, kurių negalima nei kontroliuoti, nei buvo įmanoma numatyti. Tačiau Civilinis kodeksas skelbia, jog finansinių išteklių neturėjimas nėra nenugalima jėga“.

Ligita Sinušienė

 ligita@vlmedicina.lt