Skrandžio kraujavimą sukelti galinčio aspirino pakeisti nėra kuo
Nors aspirinas gali sukelti skrandžio kraujavimą, gydant kai kurias ligas jo pakeisti nėra kuo, LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto profesorius Pranas Šerpytis. Anot jo, aspirinas pavojingas ir tuo, kad, nutraukus vaisto vartojimą, jis išlieka veiksmingas dar kelias dienas. Profesorius akcentuoja – neturintiems ligų aspirino vartoti vis dėlto nederėtų.
– Iki šiol aspirinas daugelio vartotas kaip geras profilaktinis vaistas, kas pasikeitė?
– Aspiriną klinikinėje praktikoje naudojame jau daugiau nei 100 metų. Daug tyrimų nurodo, kokios aspirino dozės gali sukelti tam tikrą pašalinį poveikį, virškinamojo trakto, kurį aspirinas dirgina, kraujavimą. Vis dėlto kalbama apie nedideles dozes, apie 75–100 mg.
Niekas nesako, kad reikėtų vartoti. Kiekvienas, neturintis išeminės širdies ligos ar insulto požymių, aspirino nevartos. Bet turintiems šių požymių aspiriną vis dėlto reikėtų vartoti, nes šiuo metu neturime kuo jo pakeisti.
Kartais vartojame ne vieną vaistą, bet kelis medikamentus. Tai vadinamoji antiagregantų grupė. Šie vaistai reikalingi. Ypač jei implantuojami vadinamieji stentai – širdies kraujagyslių vamzdeliai – būtinai reikia vartoti aspiriną. Jis vartojamas su kitu medikamentu. Tai kartais tęsiasi ne vieną mėnesį, o visus metus. Aspirinas paliekamas vartoti visam laikui.
– Ar pakanka pasitarti tik vaistinėje, ar reikėtų aspiriną vartoti tada, kai paskiria daktaras?
– Vaistininkai turi nemažai žinių ir kartais gali patarti dėl vaistų suderinamumo – ar derina, ar ne. Tikrai gali patarti, bet dėl ligos gydymo, kiek reikia vartoti ir kaip, reikėtų tartis su savo gydytoju ar gydytoju specialistu.
– Mokslininkai įspėja, neva aspirinas pavojingas. Ar tai tiesa?
– Taip. Jei nutrauksite vartojimą, aspirinas dar bus veiksmingas. Jis veikia kraujo kūnelių – trombocitų – funkciją ir išlieka veiksmingas net keletą dienų, iki savaitės. Dėl aspirino nutraukimo reikėtų tartis su specialistu.
– Medikai skiria aspiriną asmenims po insulto ar širdies priepuolio kaip kraują skystinančius vaistus, bet jo šalutinis poveikis – skrandžio kraujavimas. Koks būtų jūsų patarimas?
– Kiekvienas vaistas, kurį vartojame (ne tik aspirinas, bet jis labiau) dirgina skrandžio sieneles. Turime įvairių aspirino formų, kurios dirgina mažiau, galima pasirinkti. [...] Visada turi būti tam tikras balansas – ar iš naujo patirti besikartojantį širdies priepuolį, ar kartais paskirti apsaugą, kad nebūtų diskomforto ir pašalinio aspirino poveikio.
– Mokslininkai sako, kad asmenims nuo 75 iki 84 metų aspirino šalutinio poveikio skrandžiui rizika didėja. Ar tai tiesa?
– Taip, vyresnio amžiaus žmonėms ši rizika didėja, bet jie dažniau turi išeminių širdies ligų. [...] Anksčiau vyravo nuomonė, kad aspiriną reikia skirti kaip prevencinę priemonę. Turintiems minėtų lygų požymių ir skiriama. Vyresnio amžiaus žmonėms visų vaistų šalutinių poveikių rizika didėja. Reikia žiūrėti į kiekvieną vaistą ir tai, kaip jis derinamas.
– Tai kokiais atvejais galima kalbėti apie visišką aspirino nenaudą žmogus organizmui?
– Jei pakenkta skrandžio gleivinei, atsirado kraujavimas, aspirino neskirsime. Skiriami prevenciniai, profilaktiniai vaistai, bet yra tokių būklių, kai būtina skirti aspiriną, nes kitaip pasekmės gali būti liūdnos.
Reikia atkreipti ligų neturinčių žmonių dėmesį – žmogui gali būti ir 70–75 metai, bet jis gali neturėtų minėtų ligų požymių. Jei arterinis kraujo spaudimas normalus, nėra jokių ligos požymių, jie vaistų tikrai turėtų nevartoti.
Susiję straipsniai
