Rudens vaivorykštė lėkštėje
Rudenį norime vaikams sumaitinti visko, kas šviežia ir gyva, kad sustiprintume imunitetą. Kokios uogos ir vaisiai bei daržovės vertingiausi? Kalbamės su gydytoja dietologe Lina Barauskiene.
– Ką rinktis iš šių „duetų“? Trešnės ar vyšnios? Mėlynės ar šilauogės? Obuoliai ar kriaušės? Melionai ar arbūzai?
– Šis suskirstymas nėra logiškas. Verčiau skirstykite pagal spalvas. Tai būtų tiksliau. Spalva atspindi grupę, kurią vienija naudingų medžiagų, antioksidantų, vitaminų panašumas. Vaiko lėkštėje turėtų būti visa vaivorykštė. Jei negalime duoti šilauogių, renkamės mėlynes, jei negalime mėlynių, renkamės juoduosius serbentus, baklažanus, slyvas arba kitus tos spalvos vaisius ar uogas. O išskirti, kuri sesė – trešnė ar vyšnia – geresnė, neįmanoma, nes jos abi yra geros.
– Yra mitų apie žemuoges, braškes, avietes ir kitas uogas su sėklytėmis. Esą reikia sutraiškyti sėklas, nes kitaip organizmas nepasisavina geležies... Ar tikrai?
– To manęs yra klausę ir pacientai. Šis klausimas privertė pasikapstyti mokslinėje literatūroje. Deja, niekur neradau teiginio, kad būtina traiškyti sėklytes, nes kitaip negausime geležies. Geležį, kuri yra vaisiuose ir daržovėse, padeda pasisavinti vitaminas C, o jo yra tikrai ne sėklose. Sėklos naudingos dėl jose esančių skaidulų, antioksidantų, riebiųjų rūgščių, bet ne dėl kažkokios unikalios medžiagos, be kurios nebus pasisavinama geležis. Tad nuraminu – ar trinsi uogas, ar netrinsi, traiškysi ar ne, geležies gausi.
– Į morkų sultis esame įpratę lašinti aliejaus. Ar tikrai be aliejaus nepasisavinsime vitamino A?
– Tai dar vienas mitas. Aliejus skirtas tam, kad organizmas pasisavintų riebaluose tirpius vitaminus A, D,E, K. Kita vertus, beveik nėra nė vieno produkto, kuris neturėti jokių riebalų. Didelė tikimybė, kad skrandyje tikrai dar bus riebalų pėdsakų, nes riebus maistas iš skrandžio pasišalina per 9 valandas. Nebent iš po nakties atsibudote, skrandis tuštutėlis, išgersite grynų sulčių, o po jų dvi tris valandas nieko nevalgysite. Aliejų į sultis pilkite nebent dėl to, kad jums taip skaniau.
– Ar sveikatos reikėtų ieškoti lietuviškame darže, ar verčiau rinktis vadinamąjį supermaistą – bolivines balandas, ispaninį šalaviją (chija), burnočio sėklas, dygliuotojo ožerškio (godži) uogas, šilkmedžio uogas? Dabar šių produktų pilna prekybos centruose, kainos tapo prieinamos, nebereikia mokėti kaip už aukso dulkes ekologinėse krautuvėlėse.
– Smagu, kad sienos atsidariusios, ir mes galime paragauti įvairiausių kraštų maisto, papildyti savo mitybą, bet jokiu būdu negalime laikyti supermaisto panacėja. Visi piktinasi, kad sveikas maistas labai brangus, tačiau kam reikia pirkti tas svetimų kraštų balandas ar sėklas, kurių net pavadinimą sunku ištarti, jei visko turime čia pat, savo klimato zonoje. Teigiama, kad vienoje godži uogoje slypi vos ne kosminės galios, bet juk nė vienas tų kraštų žmogus negyvena 300 metų. Ilgiausiai pasaulyje gyvena japonai, kurie valgo tik ryžius ir žuvis. Kad iš maisto galima padaryti madą, įrodė burokėlis. Užmirštas, neišvaizdus – o sugrįžo su trenksmu. Jis dabar geidžiamas visur, ir su salotomis, ir su sūriu, ir keptas, ir džiovintas. Yra net burokėlių karpačo, burokėlių traškučių. Valgant atvežtinį sveikatai naudingą maistą, reikia pagalvoti ir apie genetinę mūsų informaciją. Juk mes nevalgome šio maisto kelis šimtus metų, nežinome, kas gali atsitikti mūsų organizmui, pradėjus nesaikingai valgyti, tarkime, peruvinės pipirnės miltelių (maca), kurių senovėje berdavo į kareivių maistą, kad šie būtų ištvermingesni (o dabar pardavinėjama internetu, tarsi tai būtų paprasti miltai). Klausimas, ar tiek metų puikiai pragyvenę be viso to dabar turime su savo organizmu eksperimentuoti? Jeigu susidarysime suderintą valgiaraštį iš aplink esančių prieinamų produktų, gausime tikrą sveikatai naudingo maisto bombą. Mes turime visus sveikai gyvensenai palaikyti skirto maisto atitikmenis, imbierui – krieną, ispaninio šalavijo sėkloms – linų sėmenis, net lašišai turime analogą – silkę.
– Ar medus irgi yra supermaistas?
– Nelaikykite jo supermaistu! Laikykite tik sveikesniu cukraus pakaitalu. Meduje rasime dezinfekuojamųjų medžiagų, antioksidantų, vitaminų, tačiau jų yra tiek nedaug, kad organizmas į juos nė nesureaguoja. Jei norime gauti iš medaus gydomąjį poveikį, jo reikia valgyti didžiuliais kiekiais ir... gauti sveikatai pavojingą kiekį cukraus.
– Kokio maisto reikėtų daugiau valgyti per ligų sezoną? Sakoma, kad stebuklus daro rauginti produktai?
– Rauginti produktai yra labai naudingi mūsų žarnyno bakterijoms. O šios, kaip rodo mokslo tyrimai, yra atsakingos ne tik už daugelį savo „šeimininko“ ligų, bet ir lemia mitybos įpročius bei imunitetą. Rauginti produktai turėtų vyrauti ant stalo visais metų laikais. Taip pat moksliškai įrodyta, kad imunitetui turi įtakos česnakai, nes juose yra alicino, kuris veikia antimikrobiškai. Kita vertus, kaip įduosi vaikui gryno česnako... Tad vienintelis būdas sveikai gyventi – neišprotėti dėl sveikos mitybos. Nebūkite nuolatos įsitempę, kad – varge varge, nesuvalgiau šiandien antioksidantų ir omegų, mano imunitetas šiomis valandomis silpnėja.
– Kaip patariate pasistiprinti imunitetą prieš virusų sezoną?
Būtų fantastika, jei turėtume vieną imunitetą stiprinantį produktą, kurį visi valgytume ir nesirgtume. Deja, kad imunitetas būtų stiprus, reikia dirbti nuolatos. Riekia judėti, vengti streso, gerai išsimiegoti. Tik viena iš sudedamųjų dalių yra mityba. Žmogus gali idealiai maitintis, valgyti visą tą supermaistą, bet jei kitos dalys šlubuos, jis sirgs. Mitybai svarbiausia yra įvairovė, savos klimato zonos produktai ir sezoninis adekvatumas. Juk sezoninė mityba nėra tik tai, kad vasarą valgome žalius agurkus, o žiemą raugintus. Vasarą mes valgome daug lengvesnį ir vėsesnį maistą, žiemą – daugiau šilto, sunkesnio maisto. To reikia organizmui.
Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“
Susiję straipsniai
