Mokykloje – meningokoko infekcija: kaip apsaugoti vaikus?

Vilniaus rajono Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos mokinių tėvai sunerimę – vienam vaikui nustatyta meningokokinė infekcija. Penktadienį parėjęs po pamokų namo septynmetis pasijuto blogai, o šeštadienį jis jau buvo paguldytas į ligoninę, kur jam buvo nustatyta pavojinga liga. Ką daryti tėvams, kurių vaikas turėjo kontaktą su sergančiuoju?

Reklama

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė patvirtino, kad Nemenčinės Parčevskio gimnazijos mokinys susirgo meningokoko infekcija.

„Penktadienį vaikas buvo mokykloje, grįžęs pasijuto blogai, o šeštadienį jis buvo paguldytas į vaikų ligoninę. Tyrimais nustatyta, kad septynmečio nosiaryklėje yra meningokoko sukėlėjų. Kol kas turime tik tiek informacijos. Skambina mums tos mokyklos darbuotojai ir tėvai. Jaučiama didžiulė panika. Visus vaikus, kurie turėjo kontaktą su sergančiuoju, o iš viso toje klasėje yra šešiolika vaikų, rekomenduojame nuvesti pas šeimos gydytoją, kad jis paskirtų vienkartinę antibiotikų dozę. Jau perspėjome Nemenčinės polikliniką, kad tokie vaikai gali kreiptis“, – sako B. Zdanevičienė.

Kokių priemonių tokiu atveju turi imtis mokykla? Ar reikia dezinfekuoti patalpas?

Pasak specialistės, meningokoko sukėlėjas nėra atsparus aplinkoje, tad užtenka patalpas išvėdinti ir išvalyti. Jokių kitų dezinfekavimo priemonių nerekomenduojama taikyti.

„Susirgusio vaiko būklė šiuo metu yra vidutinė. Kol kas gyvybei pavojaus nėra. Pavojingiausias yra žaibinis meningokokas, kuris išsivysto per kelias valandas“, – tikina B. Zdanevičienė.

Susirgimų meningokokine infekcija dažniausiai padaugėja siaučiant peršalimo ligoms ir gripui.

„Meningokokas dažniausiai užpuola, kai jau yra pakenkti kvėpavimo takai ir nelieka atsparumo. Kai gleivinė yra pažeista, organizmas praranda apsaugą ir infekcijai daug lengviau patekti į organizmą. Daugiausia susirgimų užfiksuojama žiemą ir pavasarį“, – sako specialistė.

NVSC duomenimis, 2017 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje buvo nustatyti 58 meningokokinės infekcijos atvejai, iš jų 7 mirties. Vilniaus apskrityje nuo sausio iki rugpjūčio nustatyti 37 meningokoko atvejai, iš jų 6 mirties.

2016 m. Lietuvoje iš viso nustatyti 75 susirgimų meningokoko infekcija atvejai, iš jų 7 baigėsi mirtimi.

Svarbiausi dalykai, kuriuos reikėtų žinoti kiekvienam:

1. Meningokokinė infekcija plinta tik artimo kontakto su sergančiuoju metu (bučiuojantis, valgant iš tų pačių indų, užkratui per seiles ar nosies išskyras patekus į kito žmogaus burną ar nosį).

2. Ligos požymiai panašūs į peršalimo – sloguojama, skauda gerklę, pakyla temperatūra. Prasidėjus karščiavimui ar atsiradus kitiems būdingiems ligos požymiams (stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, odos bėrimai, sprando raumenų sustingimas), patariama nedelsiant kreiptis į gydytoją.

3. Chemoprofilaktika – antibiotikai, skiriami meningokokinės infekcijos židiniuose tik artimai bendravusiems su ligoniu asmenims, t. y. šeimos nariams, asmenims, gyvenantiems ir miegantiems toje pačioje patalpoje, turėjusiems artimą kontaktą (bučiniai, kontaktas su seilėmis, valgymas iš bendrų indų, naudojimasis susirgusiojo dantų šepetuku ir pan.).

4. Chemoprofilaktika neskiriama asmenims, kurie neturėjo artimo sąlyčio su sergančiuoju arba turėjo artimą sąlytį su sergančiuoju prieš 10 ir daugiau dienų.

5. Pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų. Vakcina valstybės lėšomis nėra kompensuojama. Tėvams pageidaujant paskiepyti savo vaiką ar pasiskiepyti patiems reikėtų kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

6. Meningokokinės infekcijos sukėlėjas – meningokoko bakterija – labai neatspari aplinkos poveikiui. Todėl profilaktiškai patalpas pakanka dažnai vėdinti, valyti drėgnu būdu