Širdies ultragarsinis tyrimas: kokią įtaką jis turi gydymui?

Širdies ultragarsinis ištyrimas, arba echokardiografija, yra vienas dažniausiai atliekamų kasdienių tyrimų, tačiau neseniai paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad ji galbūt atliekama pernelyg dažnai ir be pakankamų indikacijų.

Reklama

Gydymo pokyčius lėmė 32 proc. ligonių

Mokslininkai ištyrė per vieną mėnesį viename Teksaso medicinos centrų Dalase atliktus 535 ligonių širdies ultragarsinius tyrimus.

Du nepriklausomi kardiologai, nežinantys tyrimo rezultatų, suskirstė visus tyrimus į tris grupes: 92 proc. pripažinti indikuotinais, 4 proc. netinkamais šioje situacijoje ir likę 4  proc. nebuvo priskirti nė vienai iš minėtų grupių. Atlikus šį darbą kiti du kardiologai, nežinodami šio skirstymo rezultatų, tačiau matydami tyrimų rezultatus, nusprendė, ar ultragarsinio tyrimo duomenys turi įtakos paciento gydymui ar tolesniam ištyrimui.

Pasirodė, kad echokardiografijos rezultatai nulėmė gydymo pokyčius tik 32 proc. ligonių, visi kiti ir po tyrimo buvo gydomi toliau nieko nepakeičiant.

JAV per paskutinį dešimtmetį echokardiografijos tyrimų padaugėjo du kartus, tai didelis darbo krūvis ir pinigų sumos, kurios išleidžiamos šiems tyrimams.

Gydytojas kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis atkreipė dėmesį, kad, amerikiečių duomenimis, echokardiografija daryta nepagrįstai tik 4 proc. atvejų.

„Sakyčiau, tai labai geras rodiklis, rodantis, kad tik retais atvejais tyrimas atliekamas nepakankamai pagrįstai. O kad echokardiografija būtinai turi nulemti gydymo pokyčius – tikrai nereikėtų pervertinti šio fakto - gal kaip tik atliktos echokardiografijos duomenys lėmė, kad gydymas nesikeistų?“, – retoriškai klausė kardiologas.

Rajonuose tyrimų atliekama per mažai

Ar, sprendžiant iš amerikiečių duomenų, echokardiografijų reikėtų daryti mažiau ir jos nėra pakankamai informatyvios? „Amerikiečių situacijos tikrai nereikia lyginti su Lietuva. Nors „rimtuose“ medicinos centruose šių tyrimų kartais ir atliekama per daug, rajonų ligoninėse dažniausiai šis tyrimas nepadaromas ar padaromas nepakankamai kompetentingai net tuomet, kai to būtinai reikėtų“, - atsakė A. Maksvytis.

Jo nuomone, echokardiografija turėtų būti atliekama kiekvieną kartą, kai pacientas kreipiasi dėl naujų su širdimi susijusių negalavimų. Geriau šį tyrimą atlikti papildomai negu jo neatlikti, ir ypač jei, turimais duomenimis, anksčiau echokardiografija nėra daryta.

Nėra duomenų bazės

„Lietuvoje dažniausiai pasitaikanti bėda yra ta, kad nėra sukurtos duomenų bazės, kur galima būtų rasti kiekvienam pacientui anksčiau atliktų tyrimų, tarp jų - ir echokardiografijos, rezultatus ir taip palengvinti sau sprendimą – daryti šį tyrimą darsyk ar ne. Todėl neretai tyrimas daromas tik siekiant sužinoti realią padėtį, nors ir žinome, kad ligonis neseniai jau tirtas, tačiau mes neturime duomenų – jie įklijuoti kažkur kortelėje ar palikti namie“, - pasakojo kardiologas.

Jo nuomone, jei pacientui echokardiografija anksčiau atlikta ir jis kreipiasi dėl kokių nors banalių problemų, pvz., arterinės hipertenzijos gydymo korekcijos, tada ultragarsinis tyrimas nėra būtinas. Paprastai kardiologas, atliekantis echokardiografiją, turi nurodyti, ar tyrimą dėl kokių nors patologinių radinių reikėtų kartoti vėliau ir po kiek laiko.

Paslaugos apmokėjimo problemos

Echokardiografijos kaina, skirtingai nei JAV, Lietuvoje nėra labai didelė, - informavo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.

„Tyrimas turėtų kainuoti brangiau, nes ligonių kasos apmoka ambulatoriškai atliekamas echoskopijas tikrai per maža kaina. Ligoninėse atliekamų echokardiografijų kainą reiktų skaičiuoti įvertinant aparatų, jų eksploatacijos kainas, taip pat darbo užmokesčio aspektu. Kadangi ligoninėse už atliktas echoskopijas ligonių kasos atskirai nemoka, tyrimas lyg ir yra nuostolingas (aparatūra brangi, dar reikia mokėti atlyginimą darbuotojams, o pelno nėra)“, - savo nuomonę išsakė dr. A. Maksvytis.

Šaltinis

JAMA Intern. Med. 2013 July 22 [doi:10.1001/jamainternmed.2013.8972