Šiemet smarkiai padidėjo sergamumas erkiniu encefalitu

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai).

Reklama

Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris. Dauguma (113 žmonių), t.y. aštuoni iš dešimties, dėl erkinio encefalito ligos buvo hospitalizuoti įvairiose gydymo įstaigose.

Pagal vietovę tarp šiemet erkiniu encefalitu susirgusiųjų buvo 76 kaimo gyventojai ir 60 – miestų. Vyresnio amžiaus asmenims liga pasireiškia sunkiau, dažniau stebimi liekamieji ligos reiškiniai.

Pirmieji erkinio encefalito atvejai šiemet užregistruoti kovo mėnesį, daugiausiai atvejų registruota – balandžio mėnesį (83 atvejai).

ULAC duomenimis, daugiametė sergamumo erkiniu encefalitu dinamika rodo, kad sergamumo šia liga pikas Lietuvoje stebimas birželio–spalio mėnesiais. Per šį laikotarpį užregistruojama apie 80–90 proc. visų susirgusių asmenų.

Pernai (2019 m.) Lietuvoje buvo užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu, 6 asmenys mirė. Didžiausi sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai pernai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.

Nuo erkinio encefalito gali apsaugoti tik skiepai

„Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta schema“, – pranešime žiniasklaidai pažymi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, pagreitinta skiepijimo prieš erkinį encefalitą schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nuro­doma vakcinos charakteristikų santraukoje, todėl konkrečiai reikia teirautis medicinos įstaigoje, kurioje ketinama skiepytis.

Skiepijantis įprastine schema, pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu, o trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo ir nurodomi vakcinos charakteristikų apraše. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau įgyjamas imunitetas ir taip galima sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.

Pasak prof. dr. S. Čaplinsko, erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus jau nuo vienerių metų.

ULAC duomenimis, skiepijimų nuo erkinio encefalito apimtys pernai padidėjo 1,8 karto, lyginant su užpernai. 2019 m. iš viso buvo įskiepyta virš 200 tūkst. EE vakcinos dozių.

Erkinis encefalitas – sunki gamtinė židininė virusinė liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas. Šios ligos virusą platina Ixodes genties erkės (I. ricinus, I. persulcatus), kurios paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje. Užsikrėtusiai erkei siurbiant kraują virusas patenka į žmogaus organizmą ir jį užkrečia. EE galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą erkinio encefalito virusu užkrėstą ožkų ar karvių pieną, tačiau tokie atvejai reti.

Erkinio encefalito inkubacinis periodas trunka nuo poros dienų iki mėnesio, tačiau dažniausiai vieną ar dvi savaites. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmais, nuovargiu, silpnumu, sprando raumenų rigidiškumu. Erkinio encefalito gali būti įvairių klinikinių formų, nuo kurių priklauso ligos požymiai. Esant galvos smegenų pažeidimams gali sutrikti sąmonė, orientacija, mąstymas, koordinacija, atsirasti traukuliai ir kiti simptomai.

Ligai būdingi liekamieji reiškiniai (atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, dažni galvos skausmai), o dešimtadaliui lieka sunkūs, invalidumą lemiantys reiškiniai – paralyžiai ir parezės.

Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, liga gydoma simptomiškai.

Būdai, padedantys neužsikrėsti:

dėvėti tinkamus drabužius; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą;

naudoti repelentus (erkes atbaidančios medžiagos); repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos) bei gamtoje dėvimi drabužiai;

grįžus iš gamtos (miško), kūną gerai apžiūrėti; vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės greitai žūsta);

vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus. Virinant pieną virusas žūsta per 2 min., veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes;

sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi; būtinas tinkamas parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario ir augalinių šiukšlių išvežimas; šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms.