Sergančių autizmu vaikų smegenys sveria daugiau ir jose yra daugiau neuronų(2)

Prie tokios išvados priėjo E. Courchesne vadovaujama mokslininkų grupė. Jie atliko tyrimą, kurį rėmė net penkios JAV autizmo labdaros organizacijos, Kalifornijos universitetas bei JAV  Nacionalinis psichikos sveikatos institutas.

Priežastis – biologiniai smegenų pokyčiai?

Septynių mirusių berniukų, sirgusių autizmu, smegenys buvo tiriamos autopsijos metu.  Jų duomenys buvo palyginti su šešių berniukų, kurie nesirgo autizmu. Berniukų mirties priežastys buvo įvairios (paskendimas, pasikorimas, elektros šokas, eismo nelaimė, vienas atvejis dėl staigaus širdies sustojimo, vienas dėl rabdomiosarkomos – raumenų vėžio). Iš viso buvo ištirti septyni atvejai. Berniukų amžius siekė nuo 2 iki 16 metų. 

Nustatyta, kad sirgusiųjų autizmu smegenų prefrontalinėje žievėje neuronų skaičius (1,94 milijardo) buvo net 67 proc. didesnis nei nesirgusiųjų (1,16 milijardo). Autistų smegenys taip pat svėrė 17,6 proc. daugiau nei nesirgusiųjų autizmu.

Jau seniai buvo atrasta, kad penktadaliui sergančiųjų  autizmu pacientų pastebimas smegenų padidėjimas, tačiau mokslininkai tiksliai nežinojo, kokių ląstelių sąskaitą didėja smegenys.

Šis tyrimas atskleidė, kad smegenys padidėja turbūt neuronų, o ne kitų ląstelių sąskaita. Manoma, kad patologinis neuronų vystymasis prasideda trečią nėštumo semestrą, ir tai gali būti įrodymas, kad autizmo ligos pagrindas yra biologiniai smegenų pokyčiai, prasidedantys dar nėštumo metu.

Lietuvoje terapija vėluoja

Autistus auginančių tėvų savitarpio pagalbos grupės vadovas psichologas Vidas Karvelis „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad vaikystės autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, kuris pasireiškia dar vaikystėje ir išlieka visam gyvenimui. „Jis priklauso įvairiapusių sutrikimų grupei, dar kitaip vadinamai autizmo spektro sutrikimais (šiai grupei priklauso ir Aspergerio, Retto sindromai bei kiti). Kol kas nėra aišku, kas ir kaip sukelia šį sutrikimą, mat iki šiol jis diagnozuojamas pagal išorinius elgesio simptomus, o jie pasireiškia ir tampa pakankamai pastebimi tada, kai esminiai neurologiniai pokyčiai jau yra įvykę, - kalbėjo psichologas. – Vaikai autistai turi daug socialinių, mokymosi ir elgesio problemų, dėl kurių visą likusį gyvenimą lieka priklausomi nuo globos“. 

V. Karvelio teigimu, ankstyvas šios ligos atpažinimas yra svarbus, nes pradinėse stadijose ją lengviau išgydyti arba bent jau sumažinti jos daromą neigiamą poveikį. „Autizmas - ne liga, o sutrikimas, - toliau aiškino portalo pašnekovas. - Nors gydymo būdo neegzistuoja, tačiau yra sukurta nemažai efektyvių intensyvios terapijos metodų, su kurių pagalba galima net ir labai kardinaliai sušvelninti autizmo simptomus, net iki visiško jų išnykimo. Kuo anksčiau šie metodai pradedami taikyti, tuo jų poveikis didesnis. Tiesa, Lietuvoje šiuo metu nėra laikomasi šio principo, priešingai - stengiamasi kuo vėlesniam laikui nukelti “nuosprendį”. Kodėl nuosprendį? Mat tie intensyvios terapijos metodai Lietuvoje nėra taikomi, o “nesuvaldžius” autizmo anksti vaikystėje šeima pasmerkiama sunkiam gyvenimui, pažymėtam didelio streso ir socialinės atskirties“.

Galimybė net išgydyti

Todėl, pašnekovo manymu, minėtasis JAV mokslininkų ir kiti panašūs tyrimai yra žingsnis link objektyvesnių diagnostikos metodų, kurie leistų ne tik geriau, bet ir anksčiau diagnozuoti šį sutrikimą. „Tai leistų ir geriau pažinti šio sutrikimo atsiradimo priežastį bei padidintų galimybę sušvelninti arba išgydyti šį sutrikimą jau ankstyvoje vaikystėje ar kūdikystėje, - įsitikinęs V. Karvelis. - Kol kas, nežiūrint į milžiniškas ir palyginti gerai JAV finansuojamas pastangas, šito nepavyksta padaryti“.

O Lietuvos valstybė, pasak psichologo, šeimoms, kurių vaikai serga autizmu, šiuo metu nesuteikianti jokios pagalbos. Tiesa, anot pašnekovo, šiuo atžvilgiu mūsų šalis per daug neišsiskiria iš daugelio Europos šalių. „Daug geresnė situacija yra tik Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kai kuriose kitose angliškai kalbančiose šalyse. Ten yra teikiama didelė pagalba, leidžianti, kaip jau ir minėjau, atskirais atvejais kardinaliai sumažinti šio sutrikimo simptomus“, - sakė gydytojas.

Kiek Lietuvoje yra vaikų, sergančių autizmu? „Šiuo metu Lietuvoje neturime nei patikimos statistikos, nėra atliktų ir išsamių tyrimų. Jeigu laikytumėmės prieš vienuolika metų S. Lesinskienės tyrimų išvadų, tai galėtume sakyti, kad šis sutrikimas paliečia maždaug vieną vaiką iš tūkstančio. Tačiau, jei remtumėmės moderniais ir autoritetingais tyrimais, atliktais prieš kelerius metus Jungtinėje Karalystėje, turėtume pripažinti, kad šis sutrikimas įvairiomis formomis paliečia vieną vaiką iš šimto“, - sakė V. Karvelis.

 vlmedicina.lt

 Šaltinis:

 Courchesne E, et al "Neuron number and size in prefrontal cortex of children with autism" JAMA 2011; 306(18): 2001-2010.