Sergamumas šia liga auga, o medikams neleidžiama spręsti, kokias vaistais gydyti pacientus

Su žvyneline, kuri dar kitaip vadinama psoriaze, sergančiais žmonėmis dažnai elgiamasi taip, tarsi jie sirgtų raupais. Nors žvynelinė yra neužkrečiama liga, tačiau su ja sergančiais žmonėmis gana dažnai bijoma sveikintis paduodant ranką, nenorima sėdėti greta jų pirtyje, plaukioti baseine, kirpti plaukų, daryti jiems masažo. Lietuvoje ši liga diagnozuota daugiau nei 120 tūkst., o pasaulyje – daugiau nei 125 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas gali siekti iki 5 proc., sergančiųjų skaičius nuolatos didėja.

Reklama

Žvynelinė labai lemia gyvenimo kokybę, net jei ji paveikė santykinai nedidelį kūno paviršiaus plotą ir nėra itin sunkios formos. Medikai pripažįsta, kad sergantieji psoriaze kenčia ne tik nuo fizinių problemų, kurias sukelia liga, bet ir psichologinių, nes dažnai yra atstumiami visuomenės.

Tyrimas, kuriame dalyvavo didelis skaičius psoriaze sergančių Europos gyventojų, parodė, kad bendras ligos poveikis proporcingai didėja su jos sunkumu. Psoriazę, kaip rimtą problemą, nurodė 15 proc. pacientų, sergančių lengva ligos forma, 25 proc. – sergančių vidutinio sunkumo ir 51 proc. – sunkia forma sergančių asmenų. Beveik pusė apklaustų pacientų (48 proc.) teigė, kad su psoriaze susijusi negalia trukdo jų kasdienei veiklai ir ją apsunkina. Pavyzdžiui, net 54 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems sunkiau pasirinkti ir nusipirkti drabužius, yra parduotuvių, kuriose jiems neleidžiama pasimatuoti patikusių drabužių, be to, pastaruosius tenka dažniau keisti/skalbti, tai nurodė 40 proc. apklaustų respondentų. Net 45 proc. sergančių psoriaze pacientų tikino, kad jiems tenka dažniau maudytis vonioje, 34 proc. skundėsi, jog juos kankina miego sutrikimai, o kad liga trukdo dirbti ar mokytis nurodė 27 proc. respondentų. Tokia pat dalis patiria lytinio gyvenimo, o 26 proc. socialinių santykių sunkumus.

Progresuodama žvynelinė pažeidžia ne tik odą, bet ir gali pažeisti nagus, sąnarius, kraujagysles, nulemia gretutinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto, depresijos vystymąsi. Šiandien jau yra žinoma, kad psoriazė yra autoimuninė, lėtinė sisteminė liga, kuriai būdingi dažni atkryčiai, o juos nulemia stresas, infekcijos, įtampa, nemiga. Priklausomai nuo uždegimo sunkumo parenkama gydymo taktika. Anksčiau medikai šios ligos gydymui skirdavo tik tepamus, vietinio veikimo vaistus.

Šiuo metu Lietuvoje žvynelinė gydoma atsižvelgiant į jos sunkumą. Esant lengvam susirgimo laipsniui, skiriami emolientai, tepami vaistai ir fototerapija. Nors tai vienas seniausių gydymo būdų, deja, bet jis nėra įdiegtas visose šalies gydymo įstaigose, todėl nėra prieinamas visiems pacientams, kuriems jis reikalingas.

Vidutinio sunkumo žvynelinė gydoma skiriant retinoidų ar citotoksinių grupių medikamentus, kurie vartojami keletą metų. Jeigu ligos eiga sunki, renkamasi biologinė terapija. Ji padeda pristabdyti agresyvią ligos eigą, užkerta kelią uždegimo plėtimuisi, sustabdo neįgalumo progresavimą, leidžia pacientui „atsipūsti“, atgauti jėgas. Gydant šiais vaistais pacientams nebereikia kasdien preciziškai rūpintis savo oda (tepti tepalais), kad būtų pasiekiamas „švarios“ ar „beveik švarios“ odos efektas. Biologinės terapijos vaistų Lietuvoje reikia 20 proc. sergančiųjų, maždaug 24-iems tūkstančiams šalies gyventojų. Deja, Lietuvoje ne gydytojai sprendžia, kokios rūšies biologinės terapijos medikamentą skirs pacientui. Medikai pacientus turi gydyti tokiu vaistiniu preparatu, kokį tais metais nuperka Valstybinė ligonių kasa, nors tas vaistas nebūtinai yra tinkamiausias konkrečiam pacientui.

Ilgus metus mokslininkai manė, kad pagrindinė psoriazės priežastis yra pernelyg greitas ląstelių dauginimasis, tačiau atradę interleukiną 17A (IL-17A) suprato, kad užburtame psoriazės rate svarbus vaidmuo tenka baltymui. Dabar manoma, kad IL-17A pasiųstas signalas odos ląstelėms paskatina jų spartesnį nei paprastai augimą bei kaupimąsi odos paviršiuje. Dėl to atsiranda stori ir daugybiniai odos pažeidimai. Tuo pat metu IL-17A siunčia signalą ir su infekcija kovojančioms ląstelėms, iššaukdamas niežulį, žvynų atsiradimą bei skausmą. Su infekcija kovojančios ląstelės pagamina dar daugiau IL-17A, ir taip ratas niekada nesibaigia. Biologinės terapijos vaistas veikia selektyviai jungdamasis prie IL-17A ir jį neutralizuodamas, tokiu būdu suteikdamas palengvėjimą ligoniams. Už naujų biologinės terapijos vaistų sukūrimą žvynelinės gydymui juos sukūrusiems mokslininkams buvo paskirta farmacijos pramonės Nobelio premija „Prix Galien“. Ji skiriama už ypatingus laimėjimus kuriant naujus vaistus žmonių sveikatai.

Visuomeninio projekto „Švari oda“, kurios tikslas - skleisti visuomenėje žinias apie psoriazę, iniciatoriai įsitikinę, kad be klinikinių požymių vertinimo, reikšmingas yra ligos poveikio paciento gerovei ir gyvenimo kokybės vertinimas. Žvyneline sergančių žmonių gyvenimo kokybė yra ženkliai prastesnė, nei ja nesergančių. Gyvenimo kokybę lemia įvairūs veiksniai: ligos stadija, lytis, amžius, anatominių pažeidimų vietos, gretutinės ligos ir net psichologinis stresas. Kasdien kovai su liga skiriamas laikas, pavyzdžiui, kasdienis kūno tepimas specialiais losjonais, geliais, kremais, putomis ar tepalais vargina ir yra priskiriamas prie gyvenimo kokybės pablogėjimą lemiančių veiksnių

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad dar viena rimta problema, su kuria susiduria daug psoriaze sergančių pacientų – nepakankamai valstybės finansuojama sveikatos priežiūra, dėl kurios daug išlaidų patiria patys sergantieji. Lėšos, kurias daugelis šalių skiria pagrindinei savo piliečių sveikatos priežiūrai, vis dar yra nepakankamos, be to, trūksta specialistų, o bendrosios praktikos gydytojams – žinių apie šią ligą, o tai reiškia, kad liga yra nediagnozuojama, negydoma ir nevaldoma, todėl galiausiai atsiranda negalia.

Daugiau informacijos apie žvynelinę visi sergantieji gali rasti interneto tinklalapyje www.svarioda.lt.