Sepsis: kaip jį pažinti ir gydyti

Rugsėjo 13 dieną įvairiose pasaulio šalyse minima Sepsio diena. Paklausite, kas tai yra. Iš tiesų „sepsis“ – mažai kam žinomas terminas, tuo tarpu dėl šio sveikatos sutrikimo kas 3-4 sekundes pasaulyje miršta po žmogų. Kol kas per mažai dėmesio skiriama šiai problemai, būtent dėl to prieš metus Pasaulinė sepsio sąjunga (Global Sepsis Alliance) pirmą kartą paminėjo Pasaulinę sepsio dieną. Šiais metais ji pirmą kartą minima ir Lietuvoje.

Kas yra sepsis?

Sepsis – tai gyvybei grėsminga būklė, kurią sukelia visuotinis kūno atsakas į infekciją, pažeisdamas savo paties audinius ir organus. Iš infekcijos židinio (pvz., plaučiuose, kraujagyslių kateteriuose ir t. t.) mikrobai ir jų toksinai, įveikę vietinius apsaugos mechanizmus, plinta į gretimus audinius, patenka į kraujo tėkmę. Tai sukelia išplitusį viso organizmo uždegimą (sisteminį uždegimo atsaką), dėl to atskirų organų veikla gali sutrikti. Sutrikus kelių organų veiklai, pasireiškia dauginis organų nepakankamumas. Jeigu prisideda dar ir širdies bei kraujagyslių sistemos sutrikimas ir staiga krenta kraujo spaudimas, tai sukelia sepsinį šoką ir gali lemti mirtį.

Sepsis yra pripažintas viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Kas valandą pasaulyje nuo sepsio miršta apie 1000 žmonių, per metus – apie 8 milijonai. Dėl sepsio miršta daugiau ligonių nei dėl AIDS, prostatos ir krūties vėžio kartu sudėjus.

Jeigu sepsis toks grėsmingas, kodėl taip mažai apie jį kalbama?

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvoje ir pasaulyje ši būklė mažai žinoma visuomenei, yra sudėtinga jos diagnostika. Nėra nė vieno klinikinio, laboratorinio ar instrumentinio tyrimų rodiklio, kuris būtų specifiškas šiam sutrikimui. Tik žiūrint į pacientą kaip į visumą, o ne atskirų simptomų ir tyrimų rinkinį, galima sėkmingai ir laiku diagnozuoti šią sunkią būklę. Būtent dėl to turi būti ugdomas patyręs medicinos personalas, gebantis greitai atpažinti pirmuosius sepsio požymius.

Pasaulinės sepsio dienos tikslas yra atkreipti ne tik visuomenės, bet ir medicinos bendruomenės dėmesį į šios problemos svarbą. Tai turėtų padėti išvengti klaidingų diagnozių, priskiriant sutrikimus pagrindinėms sunkioms neinfekcinės kilmės ligoms, ir laiku pastebėti tikrąją ligonio būklės blogėjimo priežastį – sepsį. Jo atpažinimui svarbus atidus paciento būklės stebėjimas ir pakartotiniai kraujo tyrimai. Turint galvoje, kad sunki infekcija gali komplikuotis sepsiu bet kuriam pacientui bet kuriuo metu, tai reikalauja didelio atidumo vertinant ligonio būklę.

Sepsio atvejų pastaraisiais metais nuolat daugėja. Tai lemia senstanti visuomenė, imuninių savybių silpnėjimas, dažnesnės lėtinės ligos, vaistams atsparūs mikroorganizmai, kai kuriose šalyse – netinkama mityba, vakcinų trūkumas, bloga sanitarinė būklė.

Kaip pažinti sepsį?

Vieni iš pirmųjų sepsio ženklų gali būti karščiavimas, padažnėjęs pulsas, pasunkėjęs kvėpavimas, sumažėjęs kraujo spaudimas, pakitusi elgsena (sumišimas, mieguistumas ar nerišli kalba). Tarp retesnių simptomų gali pasitaikyti sumažėjusi temperatūra, odos spalvos pokyčiai.

Infekcija sepsio metu dažniausiai išplinta iš plaučių,  pilvo ertmės, šlapimo takų, žaizdų ir kraujagyslių kateterių. Kitos infekcijos, sukeliančios sunkų sepsį, gali prasidėti galvos smegenų dangaluose, ant širdies vožtuvų arba bet kurioje kitoje kūno vietoje.

Ką daryti?

Žinojimas yra vaistas Nr.1. Kuo daugiau žmonių sužinos apie sepsį ir išmoks jį pažinti, tuo daugiau pacientų bus pradedama gydyti per pirmąją - „auksinę valandą“. Kadangi būklė labai ūmi ir greitai besikeičianti, svarbu, kad sepsį gebėtų diagnozuoti ne tik intensyviosios terapijos skyriaus specialistai, bet ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, su kuriais pacientams tenka susidurti iki patenkant į ligonines ir intensyviosios terapijos skyrius – slaugytojos, paramedikai, šeimos gydytojai.

Pagrindiniai sunkaus sepsio gydymo etapai susideda iš specifinio infekcijos gydymo, kai stengiamasi pašalinti infekcijos židinį ir taikoma antibiotikų terapija, sutrikusių organų funkcijų koregavimo ir kitų reikalingų terapijos priemonių taikymo. Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti pagalbą – tiekti deguonį, paimti pasėlius iš kraujo ir įtariamo infekcijos židinio, skirti antibiotikus, pradėti infuzinę terapiją.

Tinkamą antibiotikų ir skysčių terapijos taikymą turėtų gebėti paskirti bet kuris specialistas. Kad šios idėjos taptų realybe, reikalingas sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų specialistų bendradarbiavimas. Auganti sepsio našta turėtų  susilaukti sveikatos apsaugos administratorių dėmesio.

Ilgalaikės sepsio sukeltos pasekmės gali būti raumenų silpnumas, lėtinis skausmas, potrauminė stresinė būklė, pažinimo sutrikimai, depresija.

Taigi ne tik gydymas, prarastos gyvybės, bet ir sepsio pasekmės valstybei brangiai kainuoja. Geriausia išeitis – visuomenės švietimas, prevencinės programos, skatinančios užkirsti kelią infekcijai (vakcinacija, rankų higiena, tinkamos gimdymo ir sanitarinės sąlygos) bei tinkamas dėmesys medikų rengimui.

Kas 4 metus yra peržiūrimos sepsio diagnostikos ir  gydymo gairės. Paskutinės sudarytos 2012 m., kurių efektyvumą jau patvirtino gairių praktinio pritaikymo mokslinių tyrimų duomenys. Jie parodė, kad naujosiomis gairėmis parengti diagnostikos ir gydymo protokolai leižia pasiekti geresnių gydymo rezultatų mažesnėmis sąnaudomis. Tuo tarpu sepsio diagnostikos kriterijai nuolat tikslinami, ieškoma vien sepsiui būdingų kriterijų.

Kol kas sepsio problemai skiriama mažiausiai lėšų, palyginus su miokardo infarktu ir kitomis širdies ligomis, vėžiu bei ŽIV, nepaisant to, kad mirtingumas nuo jo didžiausias. Tikimės, kad tokie renginiai kaip Pasaulinė sepsio diena padės atkreipti dėmesį į opią problemą. Būtent dėl to Pasaulinė sepsio sąjunga, įkurta daugelio ne pelno organizacijų, pernai metais paminėjo pirmąjį renginį, kuris, tikimės, susilauks atgarsio ir Lietuvoje.