Senatvė - iššūkis tik nepasirengusiems?

 Senėjimo prevencijos ir funkcinės medicinos (angl. anti-aging medicine) draugijos prezidentas, nervų ligų gydytojas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas: pats laikas ruoštis kokybiškai senatvei.

Reklama

Lietuvoje vis dažniau prabylama apie tai, kad senatvė – tai stigma, kad būti senam – gėda. Tačiau nesirūpinimas silpniausiais visuomenės nariais garbės mums nedaro. Juk senėjimas – natūralus, kiekvieno mūsų laukiantis gyvenimo etapas, o ne kokia bjauri liga.

Taip, tačiau skaitytojams derėtų priminti, kad kalbame ne apie senatvės, kurios kol kas neįmanoma išvengti, prevenciją, bet apie nenatūralaus, nesveiko, liguisto, disfunkcinio senėjimo prevenciją. Ir jau visai netiesa, kad Lietuva pernelyg mažai rūpinasi savo senjorais. Šiuo metu nustatyta, kad žmogus dar po pensijos gyvena maždaug apie dešimtmetį. Juos savo mokesčiais išlaiko darbingo amžiaus žmonės. Jei vertintume valstybės mastu, itin daug išlaidų ir skiriama tiek senjorams, tiek kitų amžiaus grupių sergantiesiems.

Tačiau tokia senatvė, apie kurią mes kalbame – tai gerontologų tyrinėjimo sritis. Domiuosi ne pastarąja, tiesiog laikausi nuomonės, kad labiau apsimoka saugoti sveikatą negu kad gydyti. Senėjimo prevencijos medicina – tai ateities medicina. Kol kas laikau save pastarosios medicinos entuziastu, nes oficialiai ši sritis kaip mokslas nėra registruota.

Tačiau šia kryptimi atliekami išsamūs tyrimai. Na, pavyzdžiui, išleisti antibiotikų grupės vaistai, kurie tinka visiems žinduoliams (o žmogus irgi yra žinduolis), lėtinantys senėjimą 10-15 procentų net ir tais atvejais, kai juos skiria jau vyresniame amžiuje. Kol kas tik atliekami klinikiniai tyrimai. Kai šie bus pritaikyti, medicinoje įvyks revoliucija.

Ir tai dar yra žmonių, kurie mano, kad valstybė pernelyg skiria dėmesio senyviems žmonėms. Užtat senėjimo prevencija ir tokia aktuli, kad norima pasiekti, jog žmogus kuo ilgiau būtų darbingas. Rimtais mokslo tyrimais įrodyta, kad išsaugoti sveikatą kainuoja daug mažiau nei gydyti įvairias ligas. Atsakomybę už žmogaus sveikatą dalijasi abi pusės: ir gydytojai, ir pacientai. Antai mano mama nuėjo pasirodyti onkologeisu augliuku krūtyje. Gydytoja pasakė: „O, čia nieko baisaus, reikia tik stebėti, ar nedidėja“. Augliukas didėjo. Antrąkart mama pas tą gydytoją apsilankė po dviejų mėnesių. Ši nustebusi išplėtė akis: „Kur tu buvai, kodėl taip ilgai laukei?“ Mama atsakė: „Pas jus buvau…“ Ją išoperavo, kol kas viskas lyg ir nėra blogai.

Kokia metų riba liudija, kad jau prasidėjo senatvė?

Yra įvairių duomenų, bet šiuo metu manoma, kad senjoru tampa žmogus, išėjęs į pensiją. Šiuo atveju – 65 metai.

Tai galioja tiek vyrams, tiek moterims?

Keista, bet daugelyje valstybių, įskaitant ir Lietuvą, moterys į pensiją išeina anksčiau, nors gyvena už vyrus vos ne dešimt metų ilgiau.

Tačiau įrodytas ir faktas, kad vyrai kur kas mažiau rūpinasi savo sveikata.

Tai, žinoma, tiesa, bet vis viena mažai logikos, kad moteris turi anksčiau išeiti į pensiją. Veik visose kultūrose, visose valstybėse moters gyvenimo trukmė yra ilgesnė. Galima sakyti, moterys sensta lėčiau nei vyrai. Aišku, tam turi įtakos gyvenimo būdas, bet kai esmė ta, kad moterys daugiau rūpinasi, jų smegenys veikia aktyviau.

Laimi tas, kuris užima aktyvesnę poziciją?

Taip, senėjimo prevencija siūlo paprastas priemones. Labai seniai įrodyta, kad senėjimui turi labai didelę reikšmę pažintinės funkcijos. Tarkim, įrodyta, kad visi jaučiame vitamino D trūkumą. Juo vyresnis žmogus, juo blogiau šis vitaminas pasisavinamas.

Galima daug šnekėti apie tai, kas lėtina senėjimą. Kognityvinės funkcijos labai dažnai blogėja dėl omega-3 rūgščių stokos. Jų yra augalinės kilmės produktuose, augalinės kilmės maiste ir riešutuose. Žmonės valgo pernelyg mažai šių produktų.

Ar verta jų įsigyti vaistinėje? Esu už tai, kad sveikiausia vartoti natūralias priemones. Jei mes suvalgome, tarkim, penkis riešutus per dieną, tai didžioji mūsų omega-3 rūgščių patenkinama. Jei rūgščių negalima gauti su maistu, tada galima šio maisto papildo įsigyti vaistinėse.

Regos funkcijoms labai svarbus ir likopenas. Jo yra raudonos spalvos daržovėse, pomidoruose. Naudingas ir natūralus, be sintetinių priedų kečupas naudingas ne mažiau nei ne pirmo šviežumo pomidorai, aišku, svarbu, kad jame nebūtų nenaudingų priedų. Taigi skaitykite etiketes! Visa tai – visiems paprastos, lengvai prieinamos priemonės.

Tačiau jei kalbėtume apie dar paprastesnes, tai moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinių pratimų atlikimas 30 min. per dieną veikia kaip antidepresantai. Gerėja pažintinė veikla, be to, stiprinamos kraujagyslės, gerėja atmintis, dėmesio koncentracija, normalizuojasi kraujo spaudimas, mankšta net turi priešvėžinį efektą.

Kokią mankštą daryti? Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas, šokiai, intensyvi mankšta. Beje, jėgos pratimai, svorių kilnojimas, pritūpimų, atsilenkimų darymas mažina osteoporozės riziką, didina kaulų tankį labiau nei kokie šiuo metu žinomi vaistai. Raumuo pritvirtintas tik antkaulio, kai raumenį sutrauki, jis truputį tempia antkaulį ir jį stimuliuoja. Stiprėja kaulo audinys, nes jis priešinasi, ir kaulas stiprėja. Taigi daug geriau atlikti fizinius pratimus nei vartoti vaistus.

Ypač tai aktualu moterims, nes joms anksčiau vystosi osteoporozė. Dar vienas įdomus dalykas: jei moteris nori ilgiau išlikti jaunatviška, tam irgi padės jėgos pratimai. Juos atliekant daugėja hormono androgeno, laikomo vyrišku hormonu.

O ką galite pasakyti apie andropauzę, vyriškų hormonų, androgenų trūkumą?

Vyrų andropauzė, kitaip nei moterų, vyksta lėčiau ir labai priklauso nuo gyvenimo būdo ir nuo genų. Primenu, kad estrogenai organizme kaupiasi riebaluose. Kartais labai plonos moterys, veik visai neturinčios riebalų, negali pastoti. Tokiai patarčiau užsiauginti keletą kilogramų antsvorio. Juk, tarkim, merginos, sergančios anoreksija, neveltui neturi menstruacijų. Juk jos neturi riebalų, ir estrogenai neturi kur kauptis. Kai vyrus užklumpa  andropauzė, jų organizme daugėja riebalų, atitinkamai ir estrogenų.

Dar vienas svarbus senėjimo prevencijos priesakas – išsimiegok?

Na taip, atlikta labai daug tyrimų šia tema. Laimės pojūtis (nes laimė yra pojūtis) labai sustiprėja, jei žmogus gerai išsimiega. Pinigai, tarpasmeniniai santykiai – visa prieš šį pojūtį nublanksta. Gali būti labai turtingas ir turėti šeimą, bet jeigu būsi blogai išsimiegojęs, jausiesi nelaimingas.

Kokią mitybos sistemą rekomenduoja senėjimo prevencija?

Reikia apsispręsti, ką ir kaip valgysite, susidarykite „sveikų produktų“ sąrašą. Visada juo pasinaudokite apsipirkdami. Rinkitės produktus be konservantų, dažiklių. Nevalgykite nevertingo maisto. Daugelis tokių produktų didina šansą susirgti onkologine liga. Tiesa, vienąkart per savaitę galima nusidėti – suvalgyti šiek tiek nenaudingo, bet jūsų mėgstamo maisto. Didinkite maisto produktų įvairovę, bet nepersivalgykite.

Ar senėjimo prevencijai didesnę įtaką turi ramus, suplanuotas gyvenimas, ar verta nebijoti ir iššūkių?

Taip, suplanuotas, ritmingas gyvenimo būdas senatvės prevencijai labai svarbūs, tačiau ne mažiau reikalingi ir iššūkiai. Žmonės, kurie labai tvarkingai, ritmingai gyvena, irgi sensta greičiau. Tačiau tie iššūkiai neturi viršyti žmogaus galimybių. Tas pats pasakytina ir apie stresus: jei šie padeda prisitaikyti prie aplinkybių, vadinasi, jie yra reikalingi ir žmogų veikia teigiamai.