Seminoma: ar tai vėžys? Ar išgydoma?

Klausimas. Gegužės 2 d. man buvo pašalinta viena sėklidė įtarus sėklidės vėžį, paėmus mėginį ir jį ištyrus buvo nustatyta seminoma pT2. Paprastai aprašomi šie šios ligos simptomai: guzelis ar padidėjimas vienoje sėklidėje; sunkumo jausmas kapšelyje; slogus skausmas pilve, kirkšnyje ar juosmenyje; staigus skysčio rinkimasis kapšelyje; skausmas ar nepatogumas sėklidėje ar kapšelyje; nepaaiškinamas nuovargis ar prasta bendra savijauta. Mano atveju tik padidėjusi sėklidė ir skysčio rinkimasis sėklidėje. Kitų simptomų nėra, po sėklidės pašalinimo man jokie tyrimai atliekami nebuvo. Ar tai vėžinis susirgimas ir ar tai pagydoma? Geraldas, 50 m.

Reklama

Atsako Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojas urologas Marius Jasėnas

Sėklidės vėžys nustatomas 1-2 iš 100 tūkst. Sėklidės vėžys apskritai nėra dažna liga, tačiau tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga jauni vyrai. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30-40 naujų sėklidės vėžio atvejų.

Riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali sąlygoti genetiniai veiksniai ir mitybos ypatumai, persirgtos infekcinės bei venerinės ligos, šeimyninė anamnezė, kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės į kapšelį), Klainfelterio sindromas.

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją apčiuopus mazgelį sėklidėje ar padidėjusią sėklidę, susikaupus skysčiui, pajutus maudimą kapšelyje. Tik 10 proc. vyrų, kuriems buvo nustatytas sėklidės vėžys, mazgelis sėklidėje buvo skausmingas. Sėklidės vėžys beveik visada pagydoma liga, ypač jei nustatoma ankstyvųjų stadijų, o ir vėlyvesnių stadijų liga dažnai gydoma sėkmingai.

Sėklidžių vėžio tipas nustatomas atlikus naviko audinio mikroskopinį ištyrimą. Daugiau nei 95 proc. visų sėklidžių piktybinių navikų išsivysto iš sėklinių latakėlių epitelio – tai seminomos ir neseminomos (kitaip germinogeniniai navikai).

40-45 proc. jų yra tikrosios seminomos, jos paprastai auga iš lėto ir yra labai jautrios gydymui. Neseminomos auga ir išplinta greičiau nei seminomos.

Daugiau negu 80 proc.seminomos tipo I stadijos sėklidės vėžiu sergančiųjų visiškai pagydoma vien tik atlikus orchofunikulektomiją. Dažniausiai liga recidyvuoja (jei recidyvuoja) praėjus apie 15 mėnesių nuo operacijos – atsiranda metastazių užpilvio limfmazgiuose. Recidyvavusi liga beveik visada pagydoma taikant užpilvio limfmazgių radioterapiją. Tik nedidelei daliai pacientų atliekama chemoterapija.

Nustačius II seminomos stadiją, pirmiausiai atliekamas chirurginis pažeistos sėklidės pašalinimas, paskui – papildomas gydymas. Svarbiausias veiksnys, darantis įtaką gydymo būdams pasirinkti po orchofunikulektomijos, yra užpilvio limfmazgių dydis – ar padidėjusių limfmazgių skersmuo ne didesnis nei 5 cm (atliekama radioterapija arba chemoterapija). III stadijos gydymas, esant tolimosioms metastazėms, paremtas chemoterapija ar radioterapija. Po šio gydymo, kai liekamojo naviko skersmuo mažesnis nei 3 cm, galima aktyvios stebėsenos taktika, jei didesnis nei 3 cm, reikalingas jo chirurginis pašalinimas.

Šiuo paciento atveju po radikaliai atliktos orchofunikulektomijos viena iš gydymo taktikos pasirinkimo galimybių yra aktyvi paciento stebėsena. Aktyvi stebėsena esant šiai ligos stadijai gali būti pasirenkama, jei atitinkamų (AFP, hCG, LDH) vėžio žymenų lygis kraujyje normalus arba tapo normalus pašalinus vėžio pažeistą sėklidę. Gydymas būtų pradėtas, jei būtų nustatytas ligos atkrytis (recidyvas).

Pasirinkus šią taktiką, turi būti reguliariai atliekami atitinkamų vėžio žymenų tyrimai, pilvo srities KT, krūtinės ląstos rentgeniniai tyrimai. Šie tyrimai atliekami pagal iš anksto gydytojo sudarytą tvarkaraštį tam, kad jei liga recidyvuotų, tai būtų nustatyta kuo anksčiau. Aktyvios stebėsenos metodas geras tuo, kad po radikalios orchidektomijos išvengiama chemoterapijos, spindulinio gydymo ar retroperitoninės limfadenektomijos.

Esant seminomai, tyrimai pirmuosius 2-3 metus atliekami 1 kartą kas 4 mėnesius, vėliau rečiau. Pacientai aktyviai stebimi mažiausiai 10 metų nuo diagnozės nustatymo.