Santariškių klinikos pritaria ligoninių klasteriams

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos, Respublikine Panevėžio, Druskininkų bei su Utenos ligoninėmis paskutiniąją lapkričio savaitę ir gruodžio pirmosiomis dienomis pasirašė bendradarbiavimo sutartis, kurios taps funkcinių klasterių* pamatu. Šiuose susitarimuose pagrindinis dėmesys yra nukreiptas į nuošalesniuose regionuose gyvenančius pacientus, kuriems tretinio (aukščiausio) lygio medicinos paslaugos bus ir teikiamos, ir pasiekiamos 24 val. per parą.

Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas ir jo patarėjas prof. Pranas Šerpytis susitiko su visų ligoninių medikais ir jų vadovais, sutarė, kad bendradarbiavimo prioritetais bus širdies ir kraujagyslių ligos (miokardo infarkto, insulto gydymas), onkologija, vaikų ligos ir neonatologija.

„Norime pasidžiaugti, kad mūsų šalies medikai vienijasi ir tikrai labai geranoriškai žiūrėdami į pacientą, sutaria apjungti savo pastangas, darbą bei žinias. Mes remdamiesi šiomis sutartimis, nesteigdami jokio naujo juridinio asmens, pacientams teiksime tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – pasakojo prof. K. Strupas.

Anot jo, tai bus nukreipta į ambulatorinės širdies ligų gydytojo, neurologo, pilvo chirurgo, urologo, plaučių ligų gydytojo, krūtinės chirurgo, onkologo chemoterapeuto, onkologo radioterapeuto, hematologo, dermatovenerologo, vaikų ligų gydytojų ir kitas konsultacijas bei intervencines procedūras. Visos išvardintos medicinos paslaugos galės būti teikiamos ir bendradarbiaujančiose ligoninėje, ir Santariškių klinikose, o planines konsultacijos pacientams, užregistruotiems per Santariškių klinikų paskirtą kontaktinį asmenį, bus suteiktos ne vėliau kaip per mėnesį.

Prof. P. Šerpytis atkreipia dėmesį į tai, kad Santariškių klinikos jau nuo 2004 m., įgyvendindamos Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies bei kraujagyslių ligų mažinimo projektą, buvo dabar steigiamų funkcinių klasterių pradininkėmis, mat tame projekte dalyvavo 40 įstaigų iš 15 savivaldybių. „Santariškių klinikos garsėja pasiekimais kardiologijoje, mes esame žinomi ir stiprūs šioje srityje. Santariškių klinikos už Rytų Lietuvos kardiologijos projektą laimėjo pirmąją vietą ir tapo Naudingiausiu Europos Sąjungos lėšomis finansuojamu projektu – lyderiu, nes pavyko sumažinti mirštamumą nuo miokardo infarkto daugiau nei perpus – nuo 28 iki 9 procentų, – pasakojo Pranas Šerpytis, – „Prieš devynerius metus tai buvo, išties, inovatyvi idėja. Dabar kai kurios Europos šalys kartoja mūsų jau nueitą kelią. Kažkodėl apie šį faktą mažai kalbame, nors tai juk ir yra praktiškai pirmasis įgyvendintas funkcinis klasteris. Šis pavyzdys gali būti pakartotas kituose regionuose arba kitose medicininėse specializacijose. Nauji dariniai galėtų funkcionuoti jau dabar egzistuojančio klasterio pagrindu“, – dėstė prof. P Šerpytis.

Pasak prof. K. Strupo, 2014-2020 metais Santariškių klinikose yra numatytos kelios prioritetinės sritys – onkologija, kardiologija ir kardiochirurgija, organų ir audinių transplantologija, genetika, traumos ir išorinės priežastys, vaikų sveikata. „Žinome, kad Santariškių klinikos yra tikros medicinos novatorės, atliekančios tokias operacijas, kurios net pasaulyje yra unikalios. Tuo džiaugiamės ir labai didžiuojamės. Mes esame linkę savo patirtį multiplikuoti. Iš tiesų, manyčiau, kad aukščiausiais įvertinimais Europoje pagerbtas Rytų Lietuvos kardiologijos projektas galėtų būti gerai įvykdytas ir pasiteisinęs klasterinis pavyzdys, kuriuo remiantis, be kardiologijos, nesunku aprėpti ir visas kitas prioritetines medicinos sritis“, – sakė Santariškių klinikų generalinis direktorius.

Jis apgailestavo, kad kol kas Santariškių klinikų devynerių metų patirtį mažai kas įvertina. „Vakarų ir Vidurio Lietuvos projektų autoriai bando kažką kurti savaip. O juk Rytų Lietuvos projekto metu pavyko įdiegti puikią telekonsultacijų praktiką. Medikams nereikia važiuoti į kitą miestą dėl kelių sakinių - pasitelkus modernias technologijas, įvairiausios konsultacijos, pasitarimai ir konsiliumai vyksta kiekvienam gydytojui nepaliekant savo darbo vietos. Akivaizdu, kad tokiu būdu gali būti taupomos net Privalomojo sveikatos biudžeto lėšos“, – kalbėjo prof. K. Strupas.

*Skelbiama, jog klasteris - tai kelių ar keliolikos savarankiškų gydymo įstaigų visuma, susibūrusi į konfederaciją ir veikianti kaip bendra sistema. Be Alytaus, Druskininkų, Panevėžio ir Utenos ligoninių Santariškių klinikos funkciniame klasteryje bus su Rytų ir pietryčių Lietuvos gydymo įstaigomis, kurios tarpusavio bendradarbiavimą yra pradėjusios jau nuo 2004 m., įgyvendinant anksčiau minėtą kardiologijos projektą.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos