Rašytoja Loreta Stonkutė: „Kiekvienas turi užaugti savarankiškai“

„Išbandžiusi begalę kelių supratau, kad nėra vieno kelio, kad kiekvienas turi savo asmeninį Dievą, kaip ir kiekvienas vyšnios kauliukas savyje talpina visą vyšnios medį. Kiekvienas turi užaugti savarankiškai, niekas kitas už tave to nepadarys“, - sako rašytoja – trijų romanų bei dviejų vadovėlių autorė, jogos ir dvasinio ugdymo mokytoja Loreta Stonkutė. Tiesa, pati ji savo veiklą mokymu nevadina: „Aš tiesiog dalinuosi tuo, ką pati atrandu svarbaus savo dvasiai“.

Reklama

Loreta, kaip pasirinkote dvasinio augimo, mokymo kelią? Kas tam įkvėpė, pažadino?

Dvasinio augimo kelią pasirinkti paskatino tikrai ne kokia trauma ar nelaimė. Ačiū Dievui, bet mano gyvenimas labai ramus, sėslus ir be didelių dramų. Esu įsitikinusi, kad dvasingumo kelias pats mane pasirinko, nes neatsimenu savęs kitokios nei nuolat ieškančios Dievo. Nuo pat mažens Kūrėjo klausimas buvo labai aktualus. Vaikystėje mano dvasiniu tobulėjimu rūpinosi močiutė, kuri vedė pas kunigą, ruošė pirmajai komunijai. Paskui prasidėjo Lietuvos atgimimas, o su juo prasidėjo ir stipresnė krikščioniška banga, kuri įtikinėjo, kad tik per Jėzų galima pasiekti Kūrėją. Toj krikščioniškoj bangoj išbandžiau keletą sektų, teko net dar kartą pasikrikštyti. Visgi mano pojūčiai sakė, kad Dievas daug didesnis, nei teigia krikščionybė, todėl teko pasinerti į kitas religijas: budizmą, hinduizmą. Teko domėtis Vedų mokymu, Kinų permainų knyga, teosofija, hermetizmu, taro, kabala, kvantine fizika, naujuoju dvasingumo mokymu ir dar daug kuo.

Išbandžiusi begalę kelių supratau, kad nėra vieno kelio, kad kiekvienas turi savo asmeninį Dievą, kiekvienas turi užaugti savarankiškai.

Koks yra Jūsų laimės ir sveikatos receptas?

Laimė yra emocija. Emocionalūs žmonės laimę ar nelaimę išgyvena labai intensyviai: jie gali nuliūsti iki ašarų, jie gali džiaugtis iki krykštavimo ir šūksnių. Man tokios didelės emocijų amplitudės ne itin patinka, nes tai švaisto energiją, kuri gali būti panaudota racionaliau. Tad aš išgyvenu emocijas itin santūriai. Žinoma, kaip ir visiems žmonėms taip ir man tenka kartais jausti laimės trūkumą. Bet aš suvokiu, kad laimės trūkumas taip pat yra kokia nors negatyvi emocija, kuri galėjo atsirasti dėl nuovargio, virškinimo sutrikimo, neigiamos planetų įtakos, nepatenkinto troškimo ir pan. Tokiu atveju labai lengvai galima atkurti emocinę pusiausvyrą. Metodų daug: poilsis, sveikas maistas, meditacija, reikiama mantra ar malda, pozityvi muzika ir pan.

Žinoma, sveikata daro didelę įtaką laimės pojūčiui. Kaip ir visi žmonės, taip ir aš mokausi klausytis savo kūno, išgirsti, kada ir ko jam reikia. Kadangi esu pita-vata (oro-ugnies) konstitucijos žmogus, man būdingas pervargimas, skubėjimas, ramybės stoka. Būtent tai dažniausiai sukelia sveikatos sutrikimus. Tad stengiuosi susidėlioti dienos darbus taip, kad jie neišsekintų, nesutrikdytų mitybos režimo.

Taip pat labai svarbu nedelsiant paisyti kūno siunčiamų signalų. Jei pajutai, kad staiga pradėjo perštėti nosies gleivinę, nedelsiant reikia gana stipriai pamasažuoti aplink ją esančias sinusų zonas, taip išvengsi slogos. Taip pat padės ir nosies praplovimas sūriu vandeniu. Jei pajutai, kad staiga suspazmavo pilvas, tuoj išgerk stiklinę ar dvi šilto vandens. Jei sudirgo gerklė, nedelsiant išgerk puodelį šiltos arbatos, sučiulpk C vitamino ar įsipurkšk dezinfekuojančio žolelių purškalo. Kuo greičiau sureaguosi į kūno siunčiamą signalą, tuo didesnė sėkmė likti sveikam.

Išleidote knygą „Dvylika talentų, drakonais lakstančių“. Kokios ydos dažniausiai griauna žmonių santykius? Kaip jų atsikratyti?

Ydos yra mano mėgstamiausia tema. Man atrodo, kad moralė yra pagrindinis dalykas, nuo ko turime pradėti savo evoliucijos kelią. Žmogus gali pasiekti labai daug, bet jei jo moralė silpna, jis gali savo pasiekimus naudoti destruktyviai.

Kaip mane mokė astrologijos mokytojas I. Vetrovas, ten, kur jums labiausiai sekasi, yra jūsų jau atskleistas talentas, ten, kur jums labiausiai nesiseka, yra jūsų paslėptas, dar nerastas talentas. Taigi ši knyga remiasi astrologija.

Yra 12 pagrindinių ydų. Jos visos yra susiporavusios. Jos yra viena kitos kraštutinumai. Radęs pusiausvyrą tarp tų ydų porų žmogus randa naują talentą. Pagrindinės ydų poros yra agresija ir baimė, gobšumas ir savižudybė, melas ir puikybė, išdavystė ir abejingumas, egoizmas ir laisvamanystė, smulkmeniškumas ir tamsumas. Visos jos griauna ne tik santykius tarp žmonių, bet apskritai įneša daug disharmonijos į visas gyvenimo sritis.

Knygoje pateikiu daug būdų, kaip atsikratyti ydų. Darbas yra nelengvas ir ilgas. Ir visgi teoriškai yra vienas vaistas nuo visų ligų. Apie jį kalba ir Biblija: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Yra 10 Dievo įsakymų, bet užtektų vieno įsakymo „mylėti“, štai kodėl krikščionys teigia, kad meilė artimui yra didysis įsakymas. Gaila, kad praktikoje šio įsakymo absoliučiai taikyti neįmanoma. Tai pajėgia tik šventieji. Todėl mes, paprasti žmonės, turime laikytis visų 10 įsakymų.

Neketinu įrodinėti, kad tobulai mylėti mums neįmanoma. Toli eiti nereikia. Kylant konfliktams (pabėgėlių krizė, Ukrainos problema, paprasčiausia autoavarija, apiplėšimas, užpuolimas ir t.t.) mūsų širdyje nejučia atsiranda panieka, pasipiktinimas, pyktis tiems, kurie elgiasi, mūsų požiūriu, neleistinai. Kiek tada išsakome ir išspinduliuojame negatyvių emocijų ir žodžių. Į agresiją atsakome agresija. Tikrai ne meile. Neiname ir neapkabiname su meile kokio teroristo ar plėšiko. Žinoma, tai kraštutinės situacijos, bet lygiai taip pat elgiamės ir kasdienybėje, kai kas nors mus užgauna, pažemina ir pan.

Parašėte knygą „Subtilieji kūnai ir čakros“. Kaip tos žinios gali pagelbėti žmogaus dvasingumui ar sveikatai?

Teorija apie čakras yra iš to lygmens, kuriame sudėlioti filosofiniai traktatai, meno kūriniai, spėliojimai apie visatos paslaptis... Betgi visa tai kažkodėl žmones traukia. Kodėl? Todėl, kad išmintingas žmogus žino analogijos dėsnį: dalis atitinka visumą. Įvairios teorijos padeda mums geriau suprasti save.

Informacija apie čakras remiasi analogijos dėsniu, todėl mes simboline kalba galime nupasakoti nematomus, energetinius dalykus. Tarkime, visos čakros turi savo spalvinį dažnį. Žinodami spalvų poveikį mes ne tik galime geriau pažinti save, bet ir pradėti manipuliuoti jomis savo naudai. Tarkime, šeštoji čakra (trečiosios akies) yra tamsiai mėlynos spalvos dažnio. Ši čakra susijusi su mąstymu, koncentracija, gyvenimo principais. Tad jei mums reikia intensyviai mokytis, mes galime sau padėti, apgaubdami save būtent šia indigo spalva. Ji neblaško dėmesio, ji nuramina ir atvėsina protą. Arba antrosios čakros, atsakingos už malonumus, spalva yra oranžinė. Norite sukurti malonią aplinką, naudokite oranžinius atspalvius. Norite geriau parduoti prekę, įpakuokite ją į oranžinę pakuotę.

Kiekviena čakra yra unikalių savybių, nepanaši į kitas. Jos visos yra skirtinguose lygmenyse. Viso to išmanymas padeda likti objektyviam, elgtis sąmoningiau, priimti išmintingesnius sprendimus, galų gale geriau pažinti save. O už tai nėra nieko svarbiau. Jei dalis atitinka visumą, vadinasi, žmogus, turintis Dievo dalelę – dvasią, atitinka patį Dievą. Tad savęs pažinimas priartina mus prie nepažinaus Dievo apčiuopimo.

Kaip harmonizuoti savo organizmą užklupus liūdesiui, stresui?

Jei išmanytume informaciją apie čakras, žinotume, kad emocijos susijusios su trečiąja saulės rezginio, geltonąja čakra. Jei nusėdo emocinis fonas, reikia jį kilstelėti emocinėmis priemonėmis: daugiau nešioti geltonos spalvos rūbų, klausytis džiugios muzikos, žiūrėti komedijas, valgyti geltoną maistą, žaisti komandinius žaidimus ir t.t.

Noriu akcentuoti bendruomeniškumo svarbą. Žmonėms, turintiems emocinių problemų, labai svarbu turėti savo bendruomenę, kurioje galėtų ką nors įdomaus veikti. Yra didelis skirtumas, kai žmogus sako „aš“ ir kai sako „mes“. Žodis „mes“ turi daugiau energijos.

Kaip palaikyti vidinę ir išorinę harmoniją, visi puikiai žino. Aš tik priminsiu: kasdienė mankšta, kasdienis vaikščiojimas lauke (bent 30 min. bet kokiu oru), kasdienė reguliari mityba (mažiausiai 4 maitinimaisi kasdien tuo pačiu laiku), kokybiškas ir saikingas maistas (šviežias, maistingas, įvairus, nedidelėmis porcijomis), pakankamas vandens kiekis, kokybiškas poilsis (mažiausiai 7-8 valandos miego laiku, t. y. vėliausiai nuo 23 val.), maloni veikla (į darbą einu su džiaugsmu), kokybiškas laisvalaikis (privalu rasti laiko hobiui), kasdienė dvasinė praktika (jos tikslas – pakylėti žmogų, todėl melstis ar medituoti be malonumo yra beprasmiška), neleisti sau patirti streso.

Visi tai žino. Kodėl nedaro? Nejaučia nuo to malonumo. Tik dėl to. Jei darytų visa tai su malonumu, tada nenorėtų nė karto praleisti. Vėl reikia pajungti antrąją čakrą, kuri atsakinga už malonumus...

Be to, tai yra įsakymai, kuriuos visus galima pamiršti, jei gyvename vien iš meilės. Mylėdami (ne lepindami, bet mylėdami) save viso to laikytumėmės be jokių problemų. Žmogus, kuris visiškai realizuoja save, visada bus sveikas ir laimingas. O kad realizuotum save, būtina pažinti save. Reikia tik kartu su kitais ieškoti atsakymų, naujų patirčių.