Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Radiacinės grėsmės dėl biokuro nėra

vlmedicina.lt | 2015-04-10 14:27:11

Šiomis dienomis žiniasklaidos priemonėse pasirodė informacijos, kad biokurui naudojama, neva, radioaktyviomis medžiagomis neleistinais kiekiais užteršta mediena, kurią deginant gali susikoncentruoti radioaktyvaus cezio (toliau – Cs-137), kurio atitinkami kiekiai gali būti pavojingi gyventojams ir aplinkai.

Radiacinės saugos centras, atlikęs išsamius tyrimus, informuoja, kad medienos, skirtos biokurui, ir susidariusių pelenų taršos Cs-137 lygiai nekelia grėsmės Lietuvos žmonių sveikatai bei aplinkai.

Krosnis
Redakcijos archyvo nuotr.

Medienos tarša radioaktyviomis medžiagomis, tarp jų – ir radioaktyviuoju Cs-137, Europos Sąjungos valstybėse nėra reglamentuojama, išskyrus, kai jos tarša viršija teisės aktuose nustatytą nereguliuojamąjį lygį 10 000 Bq/kg (10 Bq/g).

Po Černobylio atominės elektrinės avarijos Cs-137 radionuklidas yra pasklidęs daugelyje šalių, tarp jų – ir Lietuvoje. Jis kaupiasi ir yra nustatomas beveik visoje medienoje, ar ji būtų įvežtinė, ar iš Lietuvos miškų. Medienoje esantys Cs-137 kiekiai pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai nelemia.

Lietuvos medienoje Cs-137 radionuklido kiekiai yra žymiai mažesni, nei kai kuriose kitose šalyse, kurių teritorijose pasklido tarša po avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, kaip pvz., Baltarusijos Respublikoje, Ukrainoje, Rusijos Federacijos atskirose srityse, Skandinavijos šalių Švedijos ir Suomijos atskirose teritorijose.

Mediena naudojama įvairiais tikslais ir Cs-137 radionuklidas nekelia pavojaus gyventojų sveikatai dėl išorinės gama spinduliuotės, nes ji nėra žymi ir negali lemti jokių sveikatos sutrikimų. Cs-137 radionuklidas tampa žymiai pavojingesniu, kai jis su maistu, geriamuoju vandeniu ar įkvėpus patenka į žmogaus organizmą ir, ten būdamas, dėl ilgos pusėjimo trukmės švitina žmogų iš vidaus. Todėl į aplinką patekęs ir mitybos grandine iki žmogaus nukeliavęs Cs-137 radionuklidas tampa pavojingu žmogaus sveikatai.

Problema dėl Cs-137 radionuklido medienoje gali atsirasti tik tada, kai mediena naudojama kurui. Medienos kuro pelenuose Cs-137 susikoncentruoja iki 300 kartų, o jo koncentracija priklauso nuo įvairių veiksnių, kurių iš anksto numatyti negalima, kaip ir negalima pasakyti, kokia pelenų tarša bus medieną sudeginus. Siekiant užtikrinti gyventojų sveikatą dėl galimo Cs-137 radionuklido susikaupimo medienos kuro pelenuose ir dėl pelenų naudojimo dirbamiems laukams tręšti ar kitiems tikslams, kaip pvz., miškams tręšti, keliams tiesti, 2013 m. buvo patvirtinta medienos kuro pelenų taršos stebėsenos tvarka. Medienos pelenų tarša Cs-137 radionuklidu ir taršos lygių pelenuose kontrolė yra reglamentuojama Sveikatos apsugos ministerijos patvirtintu teisės aktu, kuris nustato, kur galima panaudoti skirtingai užterštus pelenus, kad būtų užtikrinta žmonių radiacinė sauga, o jei tarša viršytų nereguliuojamąjį lygį, tvarkyti juos kaip radioaktyviąsias atliekas. Bendrai pelenų tvarkymo ir panaudojimo būdus reglamentuoja Aplinkos ministerijos patvirtintas teisės aktas.

Radiacinės saugos centras yra atlikęs lietuviškos bei įvežtinės medienos, skirtos įvairiems tikslams, įskaitant ir medienos kurui (biokurui), daugiau nei 150 bandinių bei daugiau nei 260 medienos kuro pelenų bandinių radiologinių tyrimų. Tyrimai parodė, kad pačios medienos tarša yra gerokai mažesnė už nustatytą nereguliuojamą lygį (10 000 Bq/kg) ir buvo nuo 0 iki 40 Bq/kg, todėl jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia. Medienos kuro pelenų tyrimai parodė, kad 94 proc bandinių Cs-137 aktyvumas neviršijo 0,5 Bq/g (500 Bq/kg). Tokius pelenus radiacinės saugos požiūriu galima tvarkyti ar naudoti be jokių apribojimų Aplinkos ministerijos patvirtintame teisės akte nustatytais būdais.

Apie 6 proc. bandinių buvo virš 0,5 Bq/g, tačiau neviršijo 10 Bq/g. Tokių pelenų negalima naudoti žemės ūkyje laukams tręšti, tačiau galima naudoti kitur Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (miškų ūkyje, civilinėje inžinerijoje, pažeistoms teritorijoms, sąvartynams rekultivuoti).

2015 m. viename bandinyje buvo išmatuotas Cs-137 aktyvumas 10 Bq/g, kuris gali būti pavojingas radiacinės saugos požiūriu, tačiau šio bandinio kilmė nėra aiški, nes papildomai atrinkus bandinius ir juos ištyrus, aktyvumas neviršijo 0,5 Bq/g. Atsižvelgiant į turimus tyrimų rezultatus galima pasakyti, kad medienos, skirtos biokurui ir susidariusių pelenų tarša Cs-137 lygiai nekelia grėsmės žmonių sveikatai bei aplinkai. Tačiau įvertinus, kad virš 10 proc. biokurui naudojamos medienos yra įvežama iš po Černobylio atominės elektrinės avarijos nukentėjusių teritorijų, prevenciškai būtina griežtinti minėtos medienos bei ją sudeginus susidariusių pelenų radiologinę kontrolę bei stebėseną tam, kad medienos kuro pelenai būtų tvarkomi ir naudojami tinkamai ir saugiai.

Šiuo metu yra rengiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-250 Dėl Medienos kuro pelenų, užterštų Cs-137 radionuklidu, naudojimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo projektas. Jame planuojama nustatyti Cs-137 taršos lygį kurui naudojamoje medienoje. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad sudeginus medieną pelenuose nesusidarys Cs-137 koncentracija, viršijanti nereguliuojamą lygį. Atsižvelgiant į Švedijos patirtį, planuojama nustatyti naują Cs-137 koncentracijos pelenuose lygį – 1 Bq/g, iki kurio pelenai gali būti tvarkomi be apribojimų radiacinės saugos požiūriu. Taip pat numatoma didinti katilinių, kuriose bus atrenkami biokuro ir susidariusių pelenų mėginiai radiologiniam jų ištyrimui, skaičių. Sveikatos apsaugo ministro įsakymu patvirtintos papildomos radiacinės saugos priemonės leis užtikrinti Lietuvos gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą.

Radiacinės saugos centro informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų