Pusė milijono vaikų galėtų augti be patyčių

Visoje Lietuvoje šiandien prasidėjus „Vaikų linijos“ organizuojamai akcijai „Veiksmo savaitė be patyčių“, Seimo nario Liutauro Kazlavicko iniciatyva vyko spaudos konferencija „BE PATYČIŲ 2015: visuomenė gali išspręsti patyčių problemą“. Pristatydami šeštą kartą vykdomą iniciatyvą, konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti, kad patyčių būtų mažiau.

Anot L. Kazlavicko, patyčių kultūra jau seniai įsigalėjo visoje visuomenėje. Tačiau žvelgiant į tyrimus, labiausiai neramina situacija šalies mokyklose. Jau anksčiau į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipęsis Seimo narys teigė, jog tai, kad per beveik tris laisvos mokyklos dešimtmečius nesiimta rūpintis vaikų emocine savijauta ir bendravimo kultūra, yra nepateisinama.

„Šiandien turime galimybę apsispręsti ar norime, kad beveik pusė milijono vaikų užaugtų draugiškoje ir sveikoje aplinkoje, kurioje patyčios ir nepagarba nėra normalu. Kitokioje nei dabartinėje atmosferoje besimokiusi karta galėtų kurti ir kitokią visuomenę bei kultūrą. Turime realiai veikiančių ir pasaulyje pripažintų prevencinių programų, sprendžiančių patyčių, smurto ir agresijos problemas, tačiau dabar šios programos veikia tik kas ketvirtoje mokykloje, ką jau kalbėti apie tai, kad ne kiekvienoje jų dirba psichologas. Švietimo ministerija privalo imtis visų priemonių, kad per ateinančius metus visose Lietuvos mokyklose tokios programos pradėtų veikti – mokykloms tikrai reikia pagalbos šioje srityje“, – teigė L. Kazlavickas.

„Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis pristatydamas iniciatyvą, sakė, jog „Vaikų linija“ nekelia tikslo šia akcija sumažinti patyčių per savaitę, o siekia sukelti didelį rezonansą, kad visi, nuo kurių priklauso, kad patyčių būtų mažiau – pergalvotų savo elgesį, planus ir prioritetus.

„Patyčių Lietuvoje yra neleistinai daug – iš naujausio, 2014 metais atlikto tarptautinio tyrimo matome, kad patyčių pradėjo daugėti. Tai reiškia, kad pastangų, sprendžiant šią problemą Lietuvoje, nepakanka. Manau prireiks dar kelių dešimtmečių ir kiekvieno iš mūsų asmeninės iniciatyvos ir indėlio, kad situaciją pasikeistų“, – pastebėjo dr. R. Povilaitis.

Konferencijoje dalyvavęs žurnalistas Karolis Vyšniauskas sakė besijaučiantis keistai sėdėdamas ne žiniasklaidos, o kalbančiųjų pusėje – tačiau į kovą su patyčiomis, jo manymu, turi įsitraukti ne tik nevyriausybinės organizacijos ir politikai, bet visa visuomenė, įtraukiant ir žiniasklaidos atstovus.

„Lietuvoje suprantama, kad patyčios yra problema, tačiau atrodo, jog visuomenė prie to įprato. Panašiai, kaip esame įpratę, kad Lietuva kaskart būna tarp šalių, kuriose daugiausia žmonių nusižudo ar miršta kelyje. Visuomenė žino faktus, statistiką, tačiau ši informacija žmonių jau nebejaudina. Tai pavojinga tendencija. Dar daugiau – žmonės net vengia apie tai kalbėti, nes tai tampa blogo tono, „skundimosi“ ženklu. Neseniai ir pats, prieš rašydamas straipsnį apie patyčias Lietuvos popkultūroje, galvojau ar apskritai verta to imtis – nenorėjau pasirodyti kaip besiskundžiantis moralizuotojas. Tačiau netikėtai didelis susidomėjimas tekstu parodė, kad žmonės nori apie tai kalbėtis, jiems tik reikia postūmio. Manau, kad „Veiksmo savaitė be patyčių“ šį postūmį duos“, – teigė K. Vyšniauskas.

Moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas ir Mokinių parlamento atstovė Iveta Justaitė pristatė savo atstovaujamų organizacijų inicijuotą veiksmą – elektroninę peticiją „Patyčioms mokyklose – NE!“, kurios tikslas ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į mokyklose klestinčias patyčias, bet ir dar kartą paraginti Švietimo ministeriją visose šalies mokyklose įdiegti patyčių prevencijos programas.

„Įvairiausios priekabės mokyklų koridoriuose verčia susirūpinti – mano žiniomis, pagal patyčių tarp mokinių paplitimą mus lenkia tik Portugalija. Lietuvos mokinių parlamentas kviečia į šią situaciją atkreipti dėmesį ne tik šią savaitę, bet ir visus metus, taip pat visus raginame pasirašyti peticiją“, – kvietė I. Justaitė.

A. Mikalauskas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakomybę už draugišką ir palankią atmosferą mokyklose prisiimti turėtų ir mokytojai bei socialiniai darbuotojai.

„Diegiamos programos bus prasmingos tik tuomet, kai pedagogai ir administracija suvoks, kad jie yra ne tik darbuotojai, tam tikrų dalykų mokytojai, bet ir tie, kurie turi užtikrinti gerus tarpusavio santykius, palankų mikroklimatą – juk kiekvienas vaikas savo mokykloje nori jaustis saugiai“, – sakė A. Mikalauskas.

lrs.lt